Prie\u0161 milijardus met\u0173 Visata buvo apgaubta tamsos. Tik \u012fsi\u017eiebus pirmosioms \u017evaig\u017ed\u0117ms erdv\u0117 tapo skaidri, o \u0161viesa gal\u0117jo laisvai sklisti.<\/p>\n
Paradoksalu, ta\u010diau n\u0117 viena i\u0161 pa\u010di\u0173 pirm\u0173j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, vadinam\u0173 III populiacijos \u017evaig\u017ed\u0117mis, iki \u0161iol dar nebuvo tiesiogiai aptikta.<\/p>\n
Dabar astronomai prane\u0161a rad\u0119 artimiausi\u0105 \u012fmanom\u0105 \u201epakaital\u0105\u201c: \u017evaig\u017ed\u0119, kurios chemin\u0117 sud\u0117tis tokia skurdi, kad ji, tik\u0117tina, susiformavo netrukus po tos kartos, kuri i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 Visatos raid\u0105.<\/p>\n
Tokios \u017evaig\u017ed\u0117s priskiriamos II populiacijai ir yra itin retos. Mokslinink\u0173 ypa\u010d sudomino \u017evaig\u017ed\u0117 \u201ePicII-503\u201c \u2013 tai ma\u017eiausiai gele\u017eies turinti \u017evaig\u017ed\u0117, kada nors rasta u\u017e Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako rib\u0173. Ji aptikta senovin\u0117je nyk\u0161tukin\u0117je galaktikoje, kurios am\u017eius siekia daugiau nei 10 mlrd. met\u0173.<\/p>\n
\u201eAptikti \u017evaig\u017ed\u0119, kuri vienareik\u0161mi\u0161kai i\u0161saugo pirm\u0173j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 pagamint\u0173 sunki\u0173j\u0173 element\u0173 p\u0117dsakus, buvo beveik ties riba to, k\u0105 man\u0117me esant \u012fmanoma, turint omenyje, kokie reti yra tokie objektai\u201c, \u2013 teig\u0117 Stanfordo universiteto astrofizikas Anirudhas Chiti.<\/p>\n
\u201eKadangi II populiacijos nyk\u0161tukin\u0117se itin blankiose galaktikose dar niekada nebuvo nustatytas toks ma\u017eas gele\u017eies kiekis, \u201ePicII-503\u201c suteikia precedento neturint\u012f lang\u0105 \u012f pirmin\u0119 element\u0173 gamyb\u0105 ankstyvoje sistemoje\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Visata neturi centro, tod\u0117l, jeigu pirmosios \u017evaig\u017ed\u0117s vis dar egzistuot\u0173, jos tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasiskirs\u010diusios gana tolygiai. Vis d\u0117lto mokslininkai mano, kad III populiacijos \u017evaig\u017ed\u0117s buvo gerokai masyvesn\u0117s nei \u0161iandien matomos, tod\u0117l j\u0173 gyvenimas tur\u0117jo b\u016bti labai trumpas.<\/p>\n
Ankstyvojoje Visatoje med\u017eiaga, i\u0161 kurios formavosi \u017evaig\u017ed\u0117s, buvo beveik vienalyt\u0117 \u2013 daugiausia vandenilis ir helis. Ta\u010diau \u017evaig\u017ed\u0117ms u\u017egimus j\u0173 gelm\u0117se prasid\u0117jo branduolin\u0117s reakcijos, kuri\u0173 metu atomai buvo jungiami, kol susidarydavo elementai net iki gele\u017eies.<\/p>\n
Kai \u017evaig\u017ed\u0117se baigdavosi branduoliniam sintez\u0117s procesui reikalinga \u201ekuro\u201c atsarga, jos sprogstant i\u0161mesdavo \u012f aplink\u0105 susidariusius elementus. Be to, supernov\u0173 sprogimai yra ypa\u010d ekstremalios \u201ekrosnys\u201c, kuriose susiformuoja ir u\u017e gele\u017e\u012f sunkesni elementai.<\/p>\n
\u0160ie sunkesni elementai \u2013 astronom\u0173 vadinami \u201emetalais\u201c \u2013 v\u0117liau \u012fsimai\u0161o \u012f dujas, i\u0161 kuri\u0173 formuojasi naujos kartos \u017evaig\u017ed\u0117s. Kuo \u017evaig\u017ed\u0117 jaunesn\u0117, tuo daugiau joje metal\u0173. Kuo ji senesn\u0117, tuo metal\u0173 joje ma\u017eiau.<\/p>\n
\u201ePicII-503\u201c yra ma\u017edaug u\u017e 150 t\u016bkst. \u0161viesme\u010di\u0173. Ji priklauso ma\u017eai, blankiai nyk\u0161tukinei galaktikai \u201ePictor II\u201c, skriejan\u010diai aplink Pauk\u0161\u010di\u0173 Tak\u0105. \u201ePictor II\u201c priskiriama vadinamosioms fosilin\u0117ms galaktikoms: joje esan\u010dios \u017evaig\u017ed\u0117s yra itin senos, o nauj\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavimasis ar \u201e\u0161vie\u017ei\u0173\u201c \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 prisijungimas nevyko milijardus met\u0173.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tai \u2013 puiki vieta ie\u0161koti \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, kurios gal\u0117jo susiformuoti i\u0161 med\u017eiagos, praturtintos pa\u010di\u0173 pirm\u0173j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u201epelenais\u201c. B\u016btent taip elg\u0117si A. Chiti ir jo kolegos.<\/p>\n
Tyr\u0117jai r\u0117m\u0117si \u201eMAGIC\u201c ap\u017evalgos duomenimis, surinktais naudojant \u201eUS National Science Foundation\u201c \u201eV\u00edctor M. Blanco\u201c 4 metr\u0173 teleskopo \u201eDark Energy Camera\u201c kamer\u0105. Jie ie\u0161kojo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, kuriose metal\u0173 kiekis b\u016bt\u0173 ypa\u010d ma\u017eas.<\/p>\n
\u201ePicII-503\u201c i\u0161 karto i\u0161siskyr\u0117. I\u0161analizavus jos spektr\u0105 nustatyta, kad \u017evaig\u017ed\u0117je gele\u017eies yra apie 43 t\u016bkst. kart\u0173 ma\u017eiau nei Saul\u0117je, o kalcio \u2013 apie 160 t\u016bkst. kart\u0173 ma\u017eiau. Tuo pat metu anglies gausa buvo ne\u012fprastai didel\u0117 \u2013 santykinai apie 3 t\u016bkst. kart\u0173 didesn\u0117, lyginant su tais elementais.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, toks menkas sunki\u0173j\u0173 element\u0173 kiekis geriausiai dera su ai\u0161kinimu, kad tai II populiacijos \u017evaig\u017ed\u0117, susiformavusi i\u0161 duj\u0173, kurias praturtino pa\u010dios pirmosios \u017evaig\u017ed\u0117s.<\/p>\n
\u0160is disbalansas yra svarbi u\u017euomina: jis leid\u017eia manyti, kad \u017evaig\u017ed\u0117 gim\u0117 i\u0161 ne\u012fprastai silpnos supernovos liku\u010di\u0173. Tokiu atveju sunkesni elementai, kaip gele\u017eis ir kalcis, gal\u0117jo \u201esukristi\u201c atgal \u012f sprogimo liekan\u0105, o lengvesni, pavyzd\u017eiui, anglis, i\u0161tr\u016bko \u012f aplinkin\u0119 erdv\u0119.<\/p>\n
Jeigu supernova b\u016bt\u0173 buvusi didesn\u0117s energijos, elementai b\u016bt\u0173 i\u0161sviesti tokiu grei\u010diu, kad ma\u017eai galaktikai, tokiai kaip \u201ePictor II\u201c, j\u0173 nepavykt\u0173 i\u0161laikyti \u2013 tuomet \u201ePicII-503\u201c grei\u010diausiai apskritai neb\u016bt\u0173 gal\u0117jusi susiformuoti.<\/p>\n
Toks atradimas gali pad\u0117ti geriau suprasti ir sen\u0105sias \u017evaig\u017edes, slypin\u010dias Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako hale. Per savo istorij\u0105 Pauk\u0161\u010di\u0173 Takas \u201esug\u0117r\u0117\u201c daug ma\u017eesni\u0173 galaktik\u0173 ir \u0161is procesas tebevyksta. Galiausiai pana\u0161us likimas gali i\u0161tikti ir \u201ePictor II\u201c.<\/p>\n
\u201eLabiausiai mane jaudina tai, kad pamat\u0117me pat\u012f pirm\u0173j\u0173 element\u0173 gamybos rezultat\u0105 pirmyk\u0161t\u0117je galaktikoje \u2013 tai fundamentaliai svarbus steb\u0117jimas\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Chiti.<\/p>\n
\u201eTai taip pat ai\u0161kiai susieja signal\u0105, kur\u012f matome Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako hal\u0117s ma\u017eiausio metalingumo \u017evaig\u017ed\u0117se, su j\u0173 kilme ir rodo, kad \u0161ie objektai buvo praturtinti pirm\u0173j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 suformuotais elementais\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Nature Astronomy<\/i>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prie\u0161 milijardus met\u0173 Visata buvo apgaubta tamsos. Tik \u012fsi\u017eiebus pirmosioms \u017evaig\u017ed\u0117ms erdv\u0117 tapo skaidri, o \u0161viesa gal\u0117jo laisvai sklisti. Paradoksalu, ta\u010diau n\u0117 viena i\u0161 pa\u010di\u0173 pirm\u0173j\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, vadinam\u0173 III populiacijos \u017evaig\u017ed\u0117mis, iki \u0161iol dar nebuvo tiesiogiai aptikta. Dabar astronomai prane\u0161a rad\u0119 artimiausi\u0105 \u012fmanom\u0105 \u201epakaital\u0105\u201c: \u017evaig\u017ed\u0119, kurios chemin\u0117 sud\u0117tis tokia skurdi, kad ji, tik\u0117tina, susiformavo netrukus […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1700,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1699","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1699","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1699"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1699\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1700"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1699"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1699"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1699"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1699"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}