Pavasar\u012f, kai po \u017eiemos su\u0161yla dirva ir dienos tampa ilgesn\u0117s, suaktyv\u0117ja ir ropliai, tarp j\u0173 \u2013 paprastoji angis (Vipera berus). Did\u017eiausias jos aktyvumas paprastai fiksuojamas baland\u012f ir gegu\u017e\u0119, kai daugiau saul\u0117t\u0173 dien\u0173, o gyvat\u0117ms reikia \u0161ilumos k\u016bno temperat\u016brai pakelti.<\/p>\n
Angis m\u0117gsta \u0161ildytis saul\u0117je, bet da\u017eniausiai renkasi vietas, i\u0161 kuri\u0173 gali greitai pasisl\u0117pti. Tai gali b\u016bti mi\u0161ko pakra\u0161\u010diai, kirtaviet\u0117s, pami\u0161k\u0117s pievos, auk\u0161ta \u017eol\u0117, durpynai ar kr\u016bmynai, taip pat malk\u0173 kr\u016bvos ir kitos \u017emogaus aplinkoje atsirandan\u010dios sl\u0117ptuv\u0117s.<\/p>\n
Paprastoji angis yra vienintel\u0117 nat\u016braliai Lietuvoje paplitusi nuodinga gyvat\u0117. Da\u017eniausiai ji atpa\u017e\u012fstama pagal tams\u0173 zigzago ra\u0161t\u0105 per nugar\u0105, ta\u010diau spalvos gali skirtis, tod\u0117l vien ra\u0161tas ne visada yra patikimiausias po\u017eymis.<\/p>\n
Angiai b\u016bdinga kiek platesn\u0117, trikampi\u0161kesn\u0117 galva ir vertikal\u016bs vyzd\u017eiai, ta\u010diau lauke \u0161iuos bruo\u017eus \u012f\u017ei\u016br\u0117ti sunku, ypa\u010d i\u0161 saugaus atstumo. Suaugusios angies ilgis da\u017eniausiai siekia iki ma\u017edaug 1 metro, o susid\u016brus gamtoje svarbiausia ne tiksliai identifikuoti r\u016b\u0161\u012f, o laikytis saugaus elgesio princip\u0173.<\/p>\n
Da\u017enas mitas, kad angis aktyviai puola \u017emones, ta\u010diau realyb\u0117je tai baik\u0161tus gyv\u016bnas, kuris paprastai stengiasi i\u0161vengti kontakto. Da\u017eniausiai ji bando pasitraukti, o \u012fkandimas pasitaiko tuomet, kai gyvat\u0117 u\u017emynama, prispaud\u017eiama, bandoma j\u0105 paimti ar ji neturi kur pasitraukti.<\/p>\n
Susid\u016brus su ange, geriausia j\u0105 ramiai apeiti ir palikti ramyb\u0117je. Kartais prie\u0161 gindamasi ji gali \u012fsp\u0117jamai \u0161nyp\u0161ti ar \u012ftempti k\u016bn\u0105, tod\u0117l bandymai j\u0105 vyti lazda ar fotografuoti priart\u0117jus tik didina rizik\u0105.<\/p>\n
Angies \u012fkandimas gali b\u016bti pavojingas, bet daugeliu atvej\u0173 sveikam suaugusiajam jis neb\u016bna mirtinas, ypa\u010d laiku suteikus medicinin\u0119 pagalb\u0105. Da\u017eniausi simptomai yra skausmas, patinimas ir paraudimas \u012fkandimo vietoje, o daliai \u017emoni\u0173 gali pasireik\u0161ti silpnumas, pykinimas ar galvos svaigimas.<\/p>\n
Didesn\u0117 rizika kyla vaikams, vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, sergantiems l\u0117tin\u0117mis ligomis ar turintiems alergij\u0173, taip pat tuomet, kai \u012fkandama \u012f kaklo ar veido srit\u012f. Svarbu \u017einoti ir tai, kad ne kiekvienas \u012fkandimas rei\u0161kia, jog nuodai pateko \u012f organizm\u0105, nes kartais pasitaiko vadinamasis sausas \u012fkandimas.<\/p>\n
\u012ekandus svarbiausia suma\u017einti jud\u0117jim\u0105 ir, jei \u012fmanoma, imobilizuoti \u012fkandimo vietai artimiausi\u0105 gal\u016bn\u0119, kad nuodai organizme plist\u0173 l\u0117\u010diau. Tuomet reikia kuo skubiau kreiptis medicinin\u0117s pagalbos, nes gydytojai \u012fvertins b\u016bkl\u0119, steb\u0117s komplikacij\u0173 rizik\u0105 ir prireikus taikys specifin\u012f gydym\u0105.<\/p>\n
Nerekomenduojama pjauti \u017eaizdos, bandyti i\u0161siurbti nuod\u0173, stipriai ver\u017eti gal\u016bn\u0117s \u017enypl\u0117mis ar vartoti alkoholio. Praktikoje daugiausia lemia ramus elgesys, greitas i\u0161kvietimas ir tai, kad \u017emogus b\u016bt\u0173 kuo saugiau nugabentas \u012f gydymo \u012fstaig\u0105.<\/p>\n
Gamtoje rizik\u0105 suma\u017eina paprasti \u012fpro\u010diai: av\u0117ti auk\u0161tesnius batus, vengti bristi per auk\u0161t\u0105 \u017eol\u0119 ten, kur nematote \u017eem\u0117s, ir neki\u0161ti rank\u0173 \u012f ply\u0161ius, malk\u0173 kr\u016bvas ar ertmes. Angis yra svarbi ekosistemos dalis, nes reguliuoja smulki\u0173 grau\u017eik\u0173 populiacijas, tod\u0117l j\u0105 sutikus vertingiausia taisykl\u0117 \u2013 nesiki\u0161ti ir leisti jai pasitraukti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pavasar\u012f angys suaktyv\u0117ja ir da\u017eniau pasitaiko takuose bei pami\u0161k\u0117se: kaip jas atpa\u017einti, ko nedaryti ir kaip elgtis \u012fkandus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":17033,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[7358,1482,7356,7357,7354,928,7355],"miestas":[],"class_list":["post-17032","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-gamtos-apsauga","tag-gyvates","tag-ikandimai","tag-lauko-sauga","tag-paprastoji-angis","tag-pirmoji-pagalba","tag-vipera-berus"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17032","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17032"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17032\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17033"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17032"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17032"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17032"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=17032"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}