{"id":17202,"date":"2026-05-03T20:47:25","date_gmt":"2026-05-03T20:47:25","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/03\/darbo-itampa-kasmet-nusinesa-840-000-gyvybiu-ilo-ispeja-apie-smugi-ir-ekonomikai\/"},"modified":"2026-05-03T20:47:25","modified_gmt":"2026-05-03T20:47:25","slug":"darbo-itampa-kasmet-nusinesa-840-000-gyvybiu-ilo-ispeja-apie-smugi-ir-ekonomikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/03\/darbo-itampa-kasmet-nusinesa-840-000-gyvybiu-ilo-ispeja-apie-smugi-ir-ekonomikai\/","title":{"rendered":"Darbo \u012ftampa kasmet nusine\u0161a 840 000 gyvybi\u0173: ILO \u012fsp\u0117ja apie sm\u016bg\u012f ir ekonomikai"},"content":{"rendered":"<p>Darbo \u012ftampa ir su ja susij\u0119 psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mir\u010di\u0173 visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautin\u0117s darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, rizik\u0105 didina ilgos darbo valandos, nesaugumas d\u0117l darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekm\u0117s palie\u010dia ne tik darbuotoj\u0173 sveikat\u0105, bet ir \u0161ali\u0173 ekonomik\u0105.<\/p>\n<p>ILO pabr\u0117\u017eia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologin\u0117mis ligomis. \u012emon\u0117ms tai rei\u0161kia didesn\u0119 kait\u0105, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dien\u0173, o valstybi\u0173 mastu auga sveikatos sistemos ir socialin\u0117s apsaugos na\u0161ta.<\/p>\n<p>Daugiausia mir\u010di\u0173 siejama su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, ta\u010diau did\u017eiausius prarastus sveiko gyvenimo metus da\u017enai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali t\u0119stis ilgai ir riboti \u017emogaus darbingum\u0105. ILO vertinimu, d\u0117l darbo \u012ftampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrin\u0117je Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.<\/p>\n<p>Europoje beveik kas tre\u010dias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijus\u012f stres\u0105, depresij\u0105 ar nerim\u0105, o moterys apie tai prane\u0161a da\u017eniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena did\u017eiausi\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 prevencijai yra stigma, d\u0117l kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalb\u0117ti apie patiriamus sunkumus.<\/p>\n<p>Europos S\u0105jungoje su darbu susijusios depresijos metin\u0117s s\u0105naudos vertinamos daugiau nei 100 milijard\u0173 eur\u0173, o daugiau nei 80 proc. \u0161ios na\u0161tos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingum\u0105, bet ir produktyvumo kritim\u0105, darbuotoj\u0173 i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161 darbo bei papildomas atrankos ir apmokym\u0173 i\u0161laidas.<\/p>\n<p>2025 metais Europos darbuotoj\u0173 saugos ir sveikatos agent\u016bros apklausa parod\u0117 ry\u0161kius \u0161ali\u0173 skirtumus: Graikijoje, Kipre, Pranc\u016bzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 i\u0161 10 darbuotoj\u0173 baiminasi neigiam\u0173 pasekmi\u0173, jei apie psichikos sveikat\u0105 prabilt\u0173 su vadovu. Tuo metu \u0160iaur\u0117s \u0161alyse apie 8 i\u0161 10 darbuotoj\u0173 teigia galintys tai daryti be didesn\u0117s baim\u0117s.<\/p>\n<h2>Autonomija ir technologij\u0173 spaudimas<\/h2>\n<p>Kitas aspektas, susij\u0119s su darbo \u012ftampa, yra kontrol\u0117s jausmas darbo vietoje. 2025 metais \u201eEurofound\u201c duomenimis, apie pus\u0117 vyr\u0173 Europoje teigia turintys bent dalin\u0119 kontrol\u0119 savo darbo valandoms, kai tarp moter\u0173 taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotoj\u0173 nurodo stokojantys autonomijos ar \u012ftakos darbo tempui ir procesams.<\/p>\n<p>Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo \u0161altiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotoj\u0173 saugos ir sveikatos agent\u016bros duomenimis, 48 proc. darbuotoj\u0173 sako, kad technologijos nustato j\u0173 darbo temp\u0105, 19 proc. mano, kad jos ma\u017eina galimybes panaudoti \u017einias ir \u012fg\u016bd\u017eius, o 16 proc. \u012fvardija ma\u017eesnes sprendim\u0173 pri\u0117mimo galimybes.<\/p>\n<p>Dar viena ilgalaik\u0117 tendencija Europoje yra monotoni\u0161k\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 augimas: darbuotoj\u0173, teigian\u010di\u0173, kad j\u0173 darbas monotoni\u0161kas, dalis did\u0117jo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektori\u0173 pj\u016bvyje did\u017eiausia ekspozicija fiksuojama \u017eem\u0117s \u016bkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas da\u017enai priklauso nuo i\u0161orini\u0173 sraut\u0173 ir grie\u017et\u0173 grafik\u0173.<\/p>\n<p>ILO i\u0161vados rodo, kad sprendim\u0173 reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: ai\u0161kesnio darbo kr\u016bvio planavimo, realisti\u0161k\u0173 termin\u0173, psichologinio saugumo ir galimyb\u0117s darbuotojams daryti \u012ftak\u0105 savo darbui. Kuo ilgiau \u012ftampa ignoruojama, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>ILO tyrimas teigia, kad darbo \u012ftampa kasmet siejama su 840 000 mir\u010di\u0173, o Europoje d\u0117l jos ekonomika praranda apie 1,43 proc. BVP.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":17203,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[5354,7643,7645,1079,7644,1259,7642],"miestas":[],"class_list":["post-17202","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-darbo-salygos","tag-darbo-stresas","tag-eurofound","tag-perdegimas","tag-produktyvumas","tag-psichikos-sveikata","tag-tarptautine-darbo-organizacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17202","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17202"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17202\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17203"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17202"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17202"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17202"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=17202"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}