Demencija da\u017enai siejama su senatve, ta\u010diau vis daugiau tyrim\u0173 rodo, kad rizikos veiksniai gali prad\u0117ti kauptis gerokai anks\u010diau \u2013 nuo n\u0117\u0161tumo, k\u016bdikyst\u0117s ir vaikyst\u0117s iki jauno suaugusiojo am\u017eiaus. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad dal\u012f \u0161i\u0173 veiksni\u0173 galima keisti, tod\u0117l prevencija tur\u0117t\u0173 prasid\u0117ti ne tada, kai atsiranda simptomai, o daug anks\u010diau.<\/p>\n
Naujesniuose darbuose nagrin\u0117jama, kaip ankstyvojo gyvenimo s\u0105lygos siejasi su v\u0117lesne smegen\u0173 sveikata. Tyr\u0117jai mini, kad kai kurie gimimo ir \u0161eimos planavimo veiksniai, pavyzd\u017eiui, gimdymas vyresniame am\u017eiuje ar ma\u017eesni tarpai tarp gimdym\u0173, gali b\u016bti susij\u0119 su \u0161iek tiek padid\u0117jusia demencijos rizika v\u0117liau, nors tai nerei\u0161kia tiesiogin\u0117s prie\u017easties.<\/p>\n
Mokslininkai vis da\u017eniau remiasi ilgalaikiais steb\u0117jimais, kurie rodo, kad kognityviniai geb\u0117jimai vaikyst\u0117je gali b\u016bti susij\u0119 su kognityvini\u0173 funkcij\u0173 lygiu vyresniame am\u017eiuje. Kitaip tariant, dalis skirtum\u0173 tarp \u017emoni\u0173 gali b\u016bti matomi dar ankstyvame am\u017eiuje, o ne vien atsirasti d\u0117l spartesnio blog\u0117jimo senstant.<\/p>\n
Pastebima ir tai, kad smegen\u0173 vaizdinimo tyrimuose kai kurie poky\u010diai, siejami su v\u0117lesne demencija, gali labiau atitikti ankstyvuoju laikotarpiu patirtas rizikas nei vien dabartinius \u012fpro\u010dius. D\u0117l to vis da\u017eniau kalbama apie demencijos prevencij\u0105 kaip apie viso gyvenimo tiksl\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai, vertinantys 18\u201339 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0119, i\u0161skiria ir su gyvenimo b\u016bdu susijusias rizikas: \u017ealing\u0105 alkoholio vartojim\u0105, r\u016bkym\u0105, ma\u017e\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105 bei socialin\u0119 izoliacij\u0105. \u0160ie veiksniai svarb\u016bs tuo, kad da\u017enai \u012fsitvirtina b\u016btent jaunyst\u0117je ir v\u0117liau tampa sunkiau pakei\u010diami.<\/p>\n
Kita dalis rizik\u0173 susijusi su sveikatos b\u016bkle ir aplinka: galvos traumos, oro tar\u0161a, prastesn\u0117 klausa ar rega, taip pat ma\u017eesnis i\u0161silavinimo lygis. Prie rizik\u0105 didinan\u010di\u0173 b\u016bkli\u0173 da\u017enai minimi nutukimas, cukrinis diabetas, padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, padid\u0117j\u0119s MTL cholesterolis ir depresija, nes jos gali ilgainiui veikti kraujagysli\u0173 ir smegen\u0173 sveikat\u0105.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad vien \u017einoti rizikas nepakanka, tod\u0117l si\u016bloma veikti keliais lygiais. Individualiai tai rei\u0161kia ankstyv\u0105 \u0161vietim\u0105 apie smegen\u0173 sveikat\u0105, o bendruomen\u0117se ir valstybiniu mastu \u2013 nuoseklias prevencines priemones, kurios pad\u0117t\u0173 ma\u017einti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 paplitim\u0105 ir didinti sveikatai palankios aplinkos prieinamum\u0105.<\/p>\n
Kartu akcentuojama, kad dalis galim\u0173 rizikos veiksni\u0173 dar tik vertinami ir reikalauja daugiau duomen\u0173. Tarp j\u0173 minimas itin perdirbtas maistas, psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas, ilgas laikas prie ekran\u0173, l\u0117tinis stresas ir mikroplastik\u0173 poveikis, ta\u010diau \u0161iose srityse mokslin\u0117 bendruomen\u0117 dar ie\u0161ko ai\u0161kesni\u0173 atsakym\u0173.<\/p>\n
Ekspertai sutaria d\u0117l vieno: kuo anks\u010diau pradedama r\u016bpintis miego kokybe, fiziniu aktyvumu, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 rodikliais, klausa, rega bei psichikos sveikata, tuo daugiau \u0161ans\u0173 suma\u017einti demencijos rizik\u0105 v\u0117lesniais de\u0161imtme\u010diais. Tai ypa\u010d aktualu jaunimui, nes b\u016btent \u0161iame etape formuojasi \u012fpro\u010diai, kurie gali lemti ilgalaikes pasekmes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad demencijos rizikos veiksniai gali prad\u0117ti kauptis dar vaikyst\u0117je ir jaunyst\u0117je, tod\u0117l prevencijos verta imtis kuo anks\u010diau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":17215,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[3158,2193,5271,7658,603,4698],"miestas":[],"class_list":["post-17214","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-alzheimerio-liga","tag-demencija","tag-gyvenimo-budas","tag-jauni-suaugusieji","tag-prevencija","tag-smegenu-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17214","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17214"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17214\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17215"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17214"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17214"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17214"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=17214"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}