{"id":17342,"date":"2026-05-04T05:25:58","date_gmt":"2026-05-04T05:25:58","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/04\/ugniagesio-metrastis-nuo-arkliu-iki-pmg-19-kaip-mielagenuose-keitesi-gaisru-gesinimas\/"},"modified":"2026-05-04T05:25:58","modified_gmt":"2026-05-04T05:25:58","slug":"ugniagesio-metrastis-nuo-arkliu-iki-pmg-19-kaip-mielagenuose-keitesi-gaisru-gesinimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/04\/ugniagesio-metrastis-nuo-arkliu-iki-pmg-19-kaip-mielagenuose-keitesi-gaisru-gesinimas\/","title":{"rendered":"Ugniagesio metra\u0161tis nuo arkli\u0173 iki PMG-19: kaip Mielag\u0117nuose keit\u0117si gaisr\u0173 gesinimas"},"content":{"rendered":"
\n
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\"Ugniagesi\u0173
\n\t\t\t\t<\/a><\/p>\n

Ugniagesio metra\u0161tis: ugnis, laikas, \u017emon\u0117s<\/strong><\/p>\n

Trisde\u0161imt devyneri metai, vienas m\u0117nuo ir a\u0161tuoniolika dien\u0173 \u2013 tiek esu i\u0161dirb\u0119s prie\u0161gaisriniame darbe. Taigi, turiu k\u0105 prisiminti. Viskas prasid\u0117jo 1965\u2011aisiais. Vidurvasary, gra\u017ei\u0105 saul\u0117t\u0105 dien\u0105, buvau i\u0161kviestas \u012f gaisr\u0105. Kas deg\u0117 neprisimenu. Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f gara\u017e\u0105 i\u0161ploviau ma\u0161in\u0105, pasta\u010diau j\u0105 saul\u0117je d\u017ei\u016bti. \u017dinoma, po gaisro ir pats save d\u017eiovinau, tvarkiau ma\u0161in\u0105.<\/p>\n

Besitvarkant, pasiremdamas lazdele, atp\u0117dino pagyven\u0119s vyri\u0161kis. Nebuvom su juo pa\u017e\u012fstami, bet a\u0161 j\u012f \u017einojau. Jis vietinis, tarp \u017emoni\u0173 tur\u0117jo autoritet\u0105. Jo bendraam\u017eiai retas kuris buvo ra\u0161tingas, o jis mok\u0117jo skaityti ir ra\u0161yti, buvo apsiskait\u0119s, gal\u0117jo palaikyti pokalb\u012f su i\u0161silavinusiais \u017emon\u0117mis. Tur\u0117jo ir keist\u0105 \u012fprot\u012f \u2013 m\u0117gdavo kalb\u0117ti pats su savimi. Gal ir gerai: su savimi nesusibarsi, nieko neu\u017egausi.<\/p>\n

Taigi, tas vyri\u0161kis vaik\u0161tin\u0117ja aplink gaisrin\u0119 ma\u0161in\u0105, vis pa\u010diupin\u0117damas tai \u0161virk\u0161t\u0105, tai kop\u0117\u010dias. Su \u012fdomumu ap\u017ei\u016br\u0117jo kabinos vid\u0173 ir vis \u0161neku\u010diavosi su savimi. Man jis nieko nepasak\u0117, \u017einoma, ir a\u0161 tyl\u0117jau. Nei\u0161dr\u012fsau prakalbint protingesnio, vyresnio \u017emogaus.<\/p>\n

Dar pastov\u0117j\u0119s kelias minutes \u0161m\u0117stel\u0117jo ranka ir tar\u0117:<\/p>\n

\u2013 Va, kai mes \u012f gaisr\u0105 va\u017eiuodavom su dviem arkliais, tai \u017eem\u0117 dreb\u0117davo…\u00a0<\/p>\n

Perd\u0117j\u0119s lazdel\u0119 \u012f kit\u0105 rank\u0105 ir toliau \u0161neku\u010diuodamasis pats su savimi, nup\u0117dino nam\u0173 link.<\/p>\n

Dabar, kai pagalvoju, kad buvau jaunas ir \u2026! Kod\u0117l\u00a0 neu\u017ekalbinau to \u012fdomaus \u017emogaus?<\/p>\n

Pasirodo, kad prie\u0161 kar\u0105, kai Mielag\u0117nai priklaus\u0117 Lenkijai, miestelyje buvo gaisrin\u0117. Ne\u017einau, kaip ji vadinosi \u2013 punktu ar dalimi? Nesvarbu, svarbu, kad buvo. Ma\u0161in\u0173, \u017einoma, dar nebuvo. Prie\u0161gaisrin\u012f ve\u017eim\u0105 su visa \u012franga tempdavo du arkliai. Pats ve\u017eimas buvo medinis, gal kiek stipriau apkaustytas metalu nei paprasti \u016bkinink\u0173 ve\u017eimai.<\/p>\n

Kur jis buvo laikomas \u2013 ne\u017einau, bet grei\u010diausiai tur\u0117jo b\u016bti patalpa ir ve\u017eimui, ir arkliams. \u017diem\u0105 buvo gerai \u2013 arkliai vietoj. Vasara blogiau \u2013 dien\u0105 nakt\u012f jie ganydavosi laukuose. Tas laukas, bijau sumeluot, gal ne u\u017e kilometro, bet ne arti. Kilus gaisrui, ka\u017ekuris i\u0161 ugniagesi\u0173 b\u0117gdavo parsivesti arkli\u0173. Arkliai parvesti, bet komandos dar n\u0117ra. Visi ugniagesiai tur\u0117jo savo \u016bkius: dirbo laukuose, ar\u0117, \u0161ienavo. Juos sukviesti skambindavo ba\u017eny\u010dios varpais. Be to, buvo ir dar vienas \u012ftaisas \u2013 pana\u0161us \u012f dabar naudojam\u0105 automobilio pomp\u0105 padangoms p\u016bsti. Prie jos pritvirtintas \u0161vilpukas. Pumpuojant or\u0105, tas \u0161vilpukas garsiai \u0161vilpdavo \u2013 taip komanda gaudavo \u017eini\u0105 apie kilus\u012f gaisr\u0105. Ir tada \u2013 arkliai jau parvesti, pakinkyti, ugniagesiai susirink\u0119. Sus\u0117da visi \u012f ve\u017eim\u0105 ir leid\u017eiasi \u017eem\u0119 drebinti.\u00a0<\/p>\n

Ne\u017einau, kuriais metais, bet toli prie\u0161 kar\u0105, Erzv\u0117to kaime kilo gaisras. Pastatai prie pastato, stogai \u0161iaudiniai \u2013 u\u017esiliepsnojo visas kaimas. Atstumas iki gaisro gal koks de\u0161imt kilometr\u0173. Nieko nepadarysi, reikia va\u017eiuoti \u2013 drebint \u017eem\u0119. Kol nudrebino iki gaisro, sudu\u017eo medin\u0117 cisterna. Vyresni \u017emon\u0117s dar ilgai su pasidid\u017eiavimu kalb\u0117davo, kad vietoj sudu\u017eusios, net i\u0161 Var\u0161uvos atsiunt\u0117 nauj\u0105, irgi medin\u0119.<\/p>\n

Tai va, tas \u012fdomus vyri\u0161kis su lazdele ir kalbantis pats su savimi ir buvo t\u0173 gaisrinink\u0173 vadas. B\u016bt\u0173 daug papasakoj\u0119s, Bet, kaip ir sakiau, buvau jaunas ir \u2026! Nepakalbinau.<\/p>\n

Po karo, kiek prisimenu, kaimuose nebuvo jokios prie\u0161gaisrin\u0117s technikos. Prie daugelio nam\u0173 ant sienos kab\u0117jo prikaltas skardos gabalas su priminimu, kad vykdamas \u012f gaisr\u0105, pasiimt\u0173 kibir\u0105, kirv\u012f, kabl\u012f. Dar po kaimus vaik\u0161\u010diojo tikrindami kamin\u0173 b\u016bkl\u0119. Tai buvo vienintelis prie\u0161gaisrinis darbas. Reikalai pajud\u0117jo, kai \u017emon\u0117s buvo suvaryti \u012f kolchozus (kol\u016bkius). Tada \u012f kiekvien\u0105 kolchoz\u0105 atve\u017e\u0117 ir rankin\u0119 prie\u0161gaisrin\u0119 pomp\u0105. Pagal \u0161iuolaikin\u0119 technik\u0105, ji atrod\u0117 daugiau nei juokinga. Jai aptarnauti reik\u0117jo penki\u0173 stipri\u0173 vyr\u0173. \u0160iaip ar taip, tai jau buvo technika. Keturi vyrai pompuodavo, vienas buvo prie \u0161virk\u0161to.\u00a0<\/p>\n

Vaikyst\u0117je \u0161i\u0105 technik\u0105 teko matyti gaisre. Buvo \u017eiema. Deg\u0117 pilnas prikrautas jav\u0173 klojimas. Naktis. Telefon\u0173 n\u0117ra. \u017dmon\u0117s ilsisi, nieko nemato. Sub\u0117go keli kaimynai, bet buvo bej\u0117giai. Tik steb\u0117jo gaisr\u0105 ir tiek. U\u017e mi\u0161ko, u\u017e trij\u0173 ar keturi\u0173 kilometr\u0173, buvo kitas kaimas. Ten gyvenantys pasteb\u0117jo ugn\u012f, suk\u0117l\u0117 kaimynus. Tur\u0117jo rankin\u0119 pomp\u0105 \u2013 pasikink\u0117 arkl\u012f, \u012f ve\u017eim\u0105 \u012fsid\u0117jo pomp\u0105 ir per mi\u0161k\u0105 leidosi \u012f pagalb\u0105. Kolchozo arkliai silpni \u2013 \u017eem\u0117 nuo j\u0173 nedreb\u0117jo. Kol atskub\u0117jo \u012f viet\u0105, gaisras jau \u0117jo \u012f pabaig\u0105. Netoli gaisro buvo \u016bkininko k\u016bdra. Pasistat\u0117 jie pomp\u0105 prie k\u016bdros, i\u0161ties\u0117 \u017earn\u0105 linija ir laukiam kas bus. Ogi nieko nebuvo. Vyrai spaud\u0117 spaud\u0117, bet pompa an\u0117 krust! O \u017emon\u0117s laukia, kada i\u0161 \u0161virk\u0161to pasirodys vanduo? Jo kaip n\u0117ra, taip n\u0117ra. Prisimin\u0117 vyrai, kad nuo vasaros pompa nebuvo naudojama, o dabar, u\u017esilik\u0119s vanduo, viduje per \u017eiem\u0105 u\u017e\u0161alo. \u010cia neb\u0117da. Atitemp\u0117 u\u017e\u0161alusi\u0105 pomp\u0105 prie gaisro ir at\u0161ild\u0117. Gerai, kad gaisras buvo nepasibaig\u0119s. Kaip buvo, taip buvo, bet paskutines gaisro \u017earijas u\u017egesino pompos pagalba.\u00a0<\/p>\n

Prie\u0161gaisrin\u0117 apsauga pama\u017eu tobul\u0117jo. Kol\u016bkiuose atsirado motopompos \u2013 jau rimta technika. Lengvos, nedidel\u0117s, pora vyr\u0173 gal\u0117jo pane\u0161ti. Jei \u0161alia gaisro b\u016bdavo vandens, bet nepriva\u017eiuodavo ma\u0161ina, tokia pompa labai gelb\u0117davo. Tada prie\u0161gaisrin\u0117s ma\u0161inos va\u017eiuodavo i\u0161 toliau atsive\u017eti vandens, o motopompa be pertraukos pompuodavo vanden\u012f. Tik gaila, kad taip retai b\u016bdavo. Paprastai kolchozuos ja plaudavo \u016bkio technik\u0105, paskiau numesdavo ir pamir\u0161davo iki kito karto\u2026 i\u0161imtis buvo Dietkau\u0161\u010diznoj. \u010cia gyveno vyras vardu Liuteris \u2013 pavard\u0117s neprisimenu. Jam buvo patik\u0117ta motopompos prie\u017ei\u016bra. \u017dmogelis buvo s\u0105\u017einingas \u2013 technika visada buvo paruo\u0161ta darbui. Netoliese kilus gaisrui, greitai kinkydavo arkliuk\u0105 \u012f ienas ir drebindavo \u017eem\u0119, su motopompa daug pad\u0117davo gaisre.<\/p>\n

Vyresni dar ir dabar prisimena 1959 m. baland\u017eio 29 d. kilus\u012f gaisr\u0105 Krikoni\u0173 kaime. U\u017esideg\u0117 gyvenamasis namas. T\u0105 dien\u0105 p\u016bt\u0117 stiprus v\u0117jas, namai ir \u016bkiniai pastatai buvo sustatyti arti vienas kito, stogai \u0161iaudiniai. Ugnis i\u0161plito \u017eaibi\u0161kai \u2013 akimirksniu jau deg\u0117 24 namai ir 23 \u016bkiniai pastatai. Vidudienyje kaime beveik nebuvo vyr\u0173 \u2013 visi dirbo. Siaubing\u0105 vaizd\u0105 ir niekaip negal\u0117damos i\u0161gelb\u0117ti kaimo steb\u0117jo moterys ir b\u016brys vaik\u0173. Artimiausios transportuotos ugniagesi\u0173 komandos buvo \u012fsik\u016brusios u\u017e 40 kilometr\u0173 \u2013 Ignalinoje ir \u0160ven\u010dionyse, \u012f gaisr\u0105 jos atvyko jam jau besibaigiant.<\/p>\n

Ir tik apie 1960 m., o gal kiek ir anks\u010diau, \u012f Tvere\u010di\u0173 buvo atvaryta dar prie\u0161karin\u0117 ma\u0161ina. Budin\u010dio \u017emogaus prie jos nebuvo. Retai kada i\u0161vykdavo \u012f gaisrus gesinti. Sakydavo \u012f gaisr\u0105 su ja nuva\u017eiuoti ne b\u0117da. Gr\u012f\u017eti atgal sunkiau. Mat, kol vyksta \u012f \u012fvykio viet\u0105, vis ka\u017ekas atsisuka arba l\u016b\u017eta. Tekdavo remontuoti kelyje.\u00a0<\/p>\n

1962\u20131969 metais, jei neklystu, Tvere\u010diuje, o kiek v\u0117liau ir Mielag\u0117nuose, buvo \u012fkurti tarpkol\u016bkiniai atraminiai prie\u0161gaisriniai punktai. Atvarytos jau tikros gaisrin\u0117s ma\u0161inos PMG-19. Tenka pripa\u017einti, kad gera technika. Visi ratai varomi, tod\u0117l prava\u017eiuodavo be problem\u0173. Tais laikais dar buvo daug vienkiemi\u0173, o keli\u0173 nebuvo.<\/p>\n

Prie \u0161i\u0173 punkt\u0173 susib\u016br\u0117 ugniagesiai savanoriai. Niekas j\u0173 neorganizavo, niekas nekviet\u0117, bet i\u0161gird\u0119 kaukiant siren\u0105, jie prisistatydavo. Blogiau b\u016bdavo nakt\u012f, kai visi miegodavo. Tvere\u010diaus ugniagesiai rado i\u0161eit\u012f: jeigu i\u0161va\u017eiavus \u012f gaisr\u0105 reik\u0117davo sukti \u012f kair\u0119, jie ty\u010dia pasukdavo \u012f de\u0161in\u0119 arba atvirk\u0161\u010diai. Prava\u017eiuodavo vis\u0105 miestel\u012f su \u012fjungta sirena. U\u017e miestelio apsigr\u0119\u017edavo ir gr\u012f\u017edavo atgal. Kol taip manevruodavo, savanoriai \u0161okdavo i\u0161 lov\u0173 \u2013 kas jau apsireng\u0119, kas dar va\u017eiuodami tvark\u0117si. Tai buvo jauni, stipr\u016bs, nebijantys juodo ir sunkaus darbo kaimo vaikinukai. Tarp Tvere\u010dini\u0173 kartais matydavosi ir mokytoj\u0173. Jie irgi nebijojo i\u0161sisuodint.<\/p>\n

Laikas nestov\u0117jo vietoje. Vieni metai keit\u0117 kitus. Buv\u0119 jauni savanoriai, tapo suaugusiais vyrais. K\u016br\u0117 \u0161eimas, tapo t\u0117vais. Nesinor\u0117jo jauniems vyrams nak\u010diai palikti jaun\u0173 \u017emon\u0173, vaik\u0173. Vis ma\u017eiau atsirasdavo norin\u010di\u0173 vykti \u012f gaisrus. Syk\u012f Mielag\u0117nuose deg\u0117 \u017emogaus \u016bkinis pastatas. Suva\u017eiavo kelios ma\u0161inos. Dispe\u010der\u0117 per racij\u0105 klausia kokia pad\u0117tis gaisre. Atsakymas buvo trumpas: \u201eDirbti n\u0117ra kam \u2013 tik kunigas gesina.\u201c Taip ir buvo. O k\u0105 padarysi. Jei parapijie\u010diai miega, tai gerai ir kunigas. Parapija tai jo.<\/p>\n

Be min\u0117t\u0173 dviej\u0173 atramini\u0173 punkt\u0173, v\u0117liau gaisrin\u0117s \u012fsik\u016br\u0117 Daug\u0117li\u0161kyje ir Linkmenyse. Kol kaimuose buvo jaun\u0173 vyr\u0173, prie \u0161i\u0173 punkt\u0173 taip pat b\u016br\u0117si savanori\u0173 grupel\u0117s.<\/p>\n

Kasmet, pasibaigus pavasario s\u0117jai ir dar neprasid\u0117jus \u0161ienapj\u016btei, vykdavo ugniagesi\u0173 var\u017eybos. Tai \u012fdomus renginys. Kiekvienas kol\u016bkis pristatydavo po komand\u0105, atraminiai punktai \u2013 net po kelias. B\u016bdavo ir moter\u0173 komandos. J\u0173 prie technikos neprileisdavo \u2013 naudodavo rankin\u0119 pomp\u0105. Da\u017eniausiai b\u016bdavo viena moter\u0173 komand\u0105, jos ir u\u017eimdavo pirm\u0105 viet\u0105. Vyrams taip lengvai nesigaudavo. Tod\u0117l jie prie\u0161 var\u017eybas treniruodavosi. Var\u017eybos buvo naudingos savanoriams, jie susipa\u017eindavo su prie\u0161gaisrine technika, i\u0161mokdavo ja naudotis. Kaip sakoma: sunku mokantis, lengva dirbant.<\/p>\n

Pasibaigus var\u017eyboms, suvedami rezultatai. Geriausiai pasi\u017eym\u0117j\u0119 apdovanojami ra\u0161tais. O jau min\u0117tas Liuteris, dar prie\u0161 var\u017eybas, namuose u\u017eraugdavo alaus \u2013 vai\u0161indavo bendra\u017eygius.<\/p>\n

Stipriausiai atramini\u0173 punkt\u0173 komandai tekdavo va\u017eiuoti \u012f respublikines var\u017eybas Vilniuje. Vien\u0105 kart\u0105 ir a\u0161 su komanda buvau.<\/p>\n

Per ilgus savo darbo metus nema\u017eai teko gesinti ir dideli\u0173 gaisr\u0173. Vien\u0105 pavasar\u012f Makni\u016bnalauk\u0117je elektros auk\u0161tos \u012ftampos laidas u\u017ekrito ant \u017eemos \u012ftampos laido\u2026 Visi pastatai, esantys prijungti prie to laido, prad\u0117jo degti. Deg\u0117 namai, \u016bkiniai pastatai, kol\u016bkio sand\u0117liai. Suva\u017eiavo kelios ma\u0161inos, i\u0161leido vanden\u012f i\u0161 cistern\u0173 ir n\u0117ra daugiau. O buvo pavasaris, visi laukai skendo vandeny. Ugniagesiai braid\u017eiojo po vanden\u012f, o siurbliais paimti negali \u2013 ma\u017ea gilumo. Teko va\u017eiuoti iki Vidi\u0161ki\u0173 e\u017eero ir i\u0161 ten siurbti \u012f cisternas vanden\u012f ir ve\u017eti \u012f gaisr\u0105. Piktinosi \u017emon\u0117s manydami, kad nesugebame gesinti ir eikvojam laik\u0105.<\/p>\n

Kitas gaisras Maldan\u0117n\u0173 kaime. Ten irgi kalta elektra. Buvo ruduo. Visi kaimo laukai buvo sukasti melioratori\u0173. Nei su ma\u0161ina prava\u017eiuosi, nei p\u0117s\u010dias praeisi. Suva\u017eiavo ma\u0161inos, sustojo u\u017e puskilometrio nuo degan\u010di\u0173 sodyb\u0173 ir niekuo negal\u0117jome pad\u0117ti. Beliko tik u\u017ejausti nukent\u0117jusiuosius. I\u0161au\u0161us rytui, atva\u017eiavo traktoriai ir su j\u0173 pagalba u\u017epyl\u0117m nuod\u0117gulius.<\/p>\n

Siaubingi vaizdai b\u016bdavo, kai degdavo didel\u0117s fermos su gyvuliais. Ugnies kalnai pakildavo, kai degdavo pa\u0161ar\u0173 k\u016bgiai. Pabuv\u0119s per nakt\u012f prie tokio gaisro, tris dienas negal\u0117davau \u017ei\u016br\u0117ti, kad ir \u012f ma\u017e\u0105 lau\u017eel\u012f.<\/p>\n

Daug yra prisiminim\u0173, bet va ra\u0161yti nelabai sekasi, mat a\u0161 gaisrininkas, o ne ra\u0161ytojas.\u00a0<\/p>\n

Taigi ir baigiu a\u0161 savo ra\u0161liav\u0105. Visus gaisrininkus sveikinu su \u0160v. Florijono diena. Linkiu Jiems s\u0117km\u0117s. Kad d\u016bmai neb\u016bt\u0173 gail\u016bs, o sapnai b\u016bt\u0173 sald\u016bs. Likit sveiki!<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

    \n
  • Pirmoje nuotraukoje 1970 m. bir\u017eelio 16 d. var\u017eyb\u0173 nugal\u0117tojai Mielag\u0117n\u0173 atraminio prie\u0161gaisrinio punkto komanda. Respublikin\u0117se var\u017eybose u\u017e\u0117m\u0117me ketvirt\u0105 viet\u0105. Pirmoje eil\u0117je i\u0161 kair\u0117s Juozas Raketis, antras \u2013 komandos vadovas Stasys Ma\u010d\u0117nas, tre\u010dias Stasys Bernotavi\u010dius. Antroje eil\u0117je Jonas Laucevi\u010dius, antras \u2013 ma\u0161inos vairuotojas ir \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 autorius Jonas \u010cerniauskas, tre\u010dias Jonas Bada\u0161ka.<\/li>\n
  • antroje nuotraukoje Jono \u010cerniausko pie\u0161inys ir \u0161iandien kabantis ant Mielag\u0117n\u0173 gaisrin\u0117s sienos.<\/li>\n<\/ul><\/div>\n<\/p><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Ugniagesio prisiminimai atskleid\u017eia, kaip Mielag\u0117nuose ir aplinkiniuose kaimuose gaisr\u0173 gesinimas per\u0117jo nuo arkli\u0173 iki gaisrini\u0173 ma\u0161in\u0173 ir savanori\u0173 komand\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":17343,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[7828,7827,7826,3942,7825,7817,6650],"miestas":[61],"class_list":["post-17342","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-regionai","tag-gaisrai","tag-kolukiai","tag-mielagenai","tag-priesgaisrine-apsauga","tag-savanoriai","tag-sv-florijono-diena","tag-ugniagesiai","miestas-ignalinos-rajono-savivaldybe"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17342","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17342"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17342\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17343"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17342"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17342"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17342"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=17342"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}