Nauji eksperimentai su \u0161viesos kvantais rodo stulbinant\u012f rei\u0161kin\u012f: tam tikromis s\u0105lygomis foton\u0173 s\u0105veikos trukm\u0117 su med\u017eiaga gali b\u016bti apskai\u010diuojama kaip neigiama. Tai nerei\u0161kia laiko ma\u0161inos ar kelioni\u0173 \u012f praeit\u012f, ta\u010diau rei\u0161kinys yra realiai i\u0161matuojamas ir dera su kvantin\u0117s fizikos d\u0117sniais.<\/p>\n
Tyrimuose fotonai buvo leid\u017eiami pro rubid\u017eio atom\u0173 debes\u012f, kuriame d\u0117l rezonanso j\u0173 energija trumpam gali b\u016bti perduodama atomams kaip su\u017eadinimas. D\u0117l tokios s\u0105veikos \u012fprastai tikimasi, kad fotonas per terp\u0119 keliaus ilgiau, bet dalis foton\u0173, kurie nepasklaidomi ir praeina tiesiai, u\u017efiksuojami atvykstantys anks\u010diau, nei rodyt\u0173 paprastas vidutinis skai\u010diavimas.<\/p>\n
Kvantin\u0117je fizikoje svarbu atskirti kasdien\u012f laiko supratim\u0105 nuo operacini\u0173 dyd\u017ei\u0173, kurie apibr\u0117\u017eiami per matavimo proced\u016bras. Neigiamas laikas \u0161iame kontekste rei\u0161kia ne tai, kad \u012fvykis \u012fvyko prie\u0161 prie\u017east\u012f, o tai, kad pagal pasirinkt\u0105 metod\u0105 apskai\u010diuota vidutin\u0117 buvimo trukm\u0117 terp\u0117je gaunama ma\u017eesn\u0117 nei nulis.<\/p>\n
Toks efektas siejamas su bang\u0173 interferencija ir atranka pagal baigt\u012f: analizuojami tik tie atvejai, kai fotonas pereina per atom\u0173 debes\u012f nepasklid\u0119s. D\u0117l dispersijos ir signalo formos persitvarkymo u\u017efiksuotas impulso maksimumas gali pasislinkti taip, kad atrodo, jog fotonas i\u0161\u0117jo anks\u010diau, nei tik\u0117tasi.<\/p>\n
Ankstesniuose darbuose pana\u0161\u016bs ankstyvo atvykimo efektai buvo ai\u0161kinami tuo, kad pro terp\u0119 prasiskverbia tik impulso priekin\u0117 dalis, o likusi energija i\u0161sisklaido. Naujuose bandymuose tyr\u0117jai papildomai \u201epaklaus\u0117\u201c pa\u010di\u0173 atom\u0173, kiek laiko fotono energija i\u0161 ties\u0173 buvo sukaupusi atominiame su\u017eadinime.<\/p>\n
Tam pritaikytas vadinamasis silpnasis matavimas: vietoj agresyvaus steb\u0117jimo, kuris sugriaut\u0173 rei\u0161kin\u012f, buvo naudojamas labai \u0161velnus, bet tiksliai sukalibruotas zondavimas. Per atom\u0173 debes\u012f leistas silpnas lazerio spindulys, o jo faz\u0117s poky\u010diai leido spr\u0119sti, ar atomai tuo metu buvo su\u017eadinti.<\/p>\n
Kiekvienas pavienis bandymas duoda tik apytiksl\u0119 informacij\u0105, ta\u010diau suvidurkinus mil\u017eini\u0161k\u0105 matavim\u0173 skai\u010di\u0173 gaunamas patikimas rezultatas. B\u016btent \u010dia ir pasirod\u0117 svarbiausia i\u0161vada: silpnai i\u0161matuota fotono buvimo trukm\u0117 debesyje sutapo su neigiama trukme, kuri buvo numanoma i\u0161 foton\u0173 atvykimo laiko statistikos.<\/p>\n
Rezultatas stiprina po\u017ei\u016br\u012f, kad neigiama buvimo trukm\u0117 n\u0117ra vien skai\u010diavimo iliuzija ar matavimo artefaktas. Jei du skirtingi metodai, paremti skirtingais fiziniais dyd\u017eiais, rodo t\u0105 pat\u012f \u017eenkl\u0105 ir dyd\u012f, tai rei\u0161kia, kad kvantinis apra\u0161ymas turi tiesiogin\u0119, patikrinam\u0105 pasekm\u0119 terpei, per kuri\u0105 sklinda \u0161viesa.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tai n\u0117ra prane\u0161imas apie reliatyvumo teorijos paneigim\u0105 ar informacijos perdavim\u0105 grei\u010diau u\u017e \u0161vies\u0105. Tokiuose eksperimentuose \u201eankstyvas atvykimas\u201c kyla i\u0161 bangin\u0117s dinamikos ir atrinkt\u0173 \u012fvyki\u0173 statistikos, o prie\u017easties ir pasekm\u0117s tvarka makroskopiniame lygmenyje nei\u0161sikraipo.<\/p>\n
Praktiniu po\u017ei\u016briu tokie darbai svarb\u016bs kvantini\u0173 matavim\u0173 technologijoms, tiksliam \u0161viesos sklidimo per terp\u0119 modeliavimui ir kvantinei optikai, kur kuriami itin jautr\u016bs jutikliai bei komunikacijos sprendimai. Jie taip pat primena, kad net \u201epaprasti\u201c dyd\u017eiai, kaip laikas, kvantiniame pasaulyje gali \u012fgyti netik\u0117tas, bet grie\u017etai patikrinamas reik\u0161mes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji bandymai su fotonais ir rubid\u017eio atomais parod\u0117 neigiam\u0105 buvimo trukm\u0119 terp\u0117je, bet fizikai pabr\u0117\u017eia: laiko ma\u0161inos tai nerei\u0161kia.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":17567,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[8155,4570,8156,8159,8157,8158],"miestas":[],"class_list":["post-17566","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-fotonai","tag-kvantine-fizika","tag-kvantine-optika","tag-kvantinis-zenono-efektas","tag-rubidis","tag-silpnas-matavimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17566","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17566"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17566\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17567"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17566"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17566"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17566"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=17566"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}