De\u0161imtme\u010dius fizikus intriguoj\u0119s miono magnetinio momento neatitikimas, vadinamas g-2 anomalija, pana\u0161u, neteko savo sensacijos aur\u0105. Nauji itin tiksl\u016bs teoriniai skai\u010diavimai rodo, kad eksperiment\u0173 rezultatai i\u0161 ties\u0173 dera su Standartinio modelio prognoz\u0117mis, o \u201espraga\u201c, \u017ead\u0117jusi nauj\u0105 fizik\u0105, beveik i\u0161nyko.<\/p>\n
Mionas yra nestabili elementarioji dalel\u0117, laikoma sunkesniu elektrono \u201egiminai\u010diu\u201c. D\u0117l ma\u017edaug 200 kart\u0173 didesn\u0117s mas\u0117s jis jautriau reaguoja \u012f kvantini\u0173 lauk\u0173 efektus, tod\u0117l menkiausi nukrypimai jo elgsenoje ilgai atrod\u0117 kaip reali u\u017euomina \u012f dar neatrastas s\u0105veikas.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 problemos esm\u0117 buvo ne tik matavim\u0173 tikslumas, bet ir teorijos pus\u0117: did\u017eiausi\u0105 neapibr\u0117\u017etum\u0105 k\u0117l\u0117 stiprioji s\u0105veika, jungianti kvarkus proton\u0173 ir neutron\u0173 viduje. Skirtingai nei elektromagnetizmas, \u0161i s\u0105veika labai sud\u0117tinga skai\u010diavimams, tod\u0117l ankstesn\u0117s prognoz\u0117s dalinai r\u0117m\u0117si netiesioginiais eksperimentiniais duomenimis ir j\u0173 interpretacijomis.<\/p>\n
Stiprioji s\u0105veika ma\u017eais atstumais elgiasi kitaip nei dideliais, o tai apsunkina tiksli\u0173 patais\u0173 pritaikym\u0105 miono magnetiniam momentui. Bandant \u201ei\u0161skleisti\u201c daleles, energija gali virsti naujomis dalel\u0117mis, kurios pa\u010dios pakei\u010dia galutin\u012f rezultat\u0105, tod\u0117l tradiciniai metodai ilgai palikdavo didesn\u0119 paklaid\u0105.<\/p>\n
D\u0117l to ankstesnis neatitikimas tarp teorijos ir eksperimento buvo interpretuojamas kaip potencialus signalas, jog Standartinis modelis yra nepilnas. B\u016btent \u0161i galimyb\u0117 maitino id\u0117jas apie hipotetin\u0119 penkt\u0105j\u0105 gamtos j\u0117g\u0105 ar kitas naujas daleles, kurios gal\u0117t\u0173 \u201epasl\u0117ptai\u201c daryti \u012ftak\u0105 mionui.<\/p>\n
Naujausiame darbe pritaikytas metodas, vadinamas gardeline kvantine chromodinamika, kai erdv\u0117laikis modeliuojamas kaip ta\u0161k\u0173 tinklas, o Standartinio modelio lygtys sprend\u017eiamos skaitmeni\u0161kai superkompiuteriuose. Tokiu b\u016bdu stipriosios s\u0105veikos ind\u0117lis vertinamas tiesiogiai, o ne vien per i\u0161vestinius duomen\u0173 rinkinius.<\/p>\n
Tyr\u0117jai naudojo hibridin\u012f sprendim\u0105: trumpiems ir vidutiniams atstumams taik\u0117 gardelinius skai\u010diavimus, o ilgiems atstumams pasir\u0117m\u0117 patikimiausiais eksperimentiniais duomenimis. Tai leido suma\u017einti neapibr\u0117\u017etum\u0105 iki lygio, kuris prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f buvo laikomas prakti\u0161kai nepasiekiamu.<\/p>\n
Rezultatas: teorin\u0117 vert\u0117 sutapo su matavimais taip tiksliai, kad anks\u010diau skamb\u0117jusi \u201eanomali\u201c spraga beveik dingo. Standartinis modelis dar kart\u0105 atlaik\u0117 vien\u0105 grie\u017e\u010diausi\u0173 test\u0173 ir, kaip teigiama, buvo patvirtintas tikslumu iki 11 skaitmen\u0173 po kablelio.<\/p>\n
\u201e\u017dmon\u0117s man\u0119s klausia, kaip jau\u010diuosi d\u0117l \u0161io atradimo. Atvirai pasakius, jau\u010diu \u0161iok\u012f tok\u012f li\u016bdes\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 Zoltanas Fodoras.<\/p>\n
\u201ePrad\u0117dami tik\u0117jom\u0117s, kad skai\u010diavimai patvirtins penktosios j\u0117gos galimyb\u0119. Vietoje to radome \u012frodym\u0105, kad sena, \u017einoma fizika visk\u0105 paai\u0161kina. Kita vertus, tai labai stiprus kvantin\u0117s lauko teorijos, m\u016bs\u0173 Visatos supratimo pamato, teisingumo patvirtinimas\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Vis d\u0117lto naujos fizikos paie\u0161kos nesustoja: Standartinis modelis ir toliau nepaai\u0161kina tamsiosios materijos, tamsiosios energijos ar gravitacijos integravimo \u012f kvantin\u012f apra\u0161\u0105. Miono g-2 istorija tik parodo, kad prover\u017eiai grei\u010diausiai slypi ten, kur reikalingas dar didesnis tikslumas, ilgesn\u0117s duomen\u0173 serijos ir vis tikslesn\u0117s skaitmenin\u0117s simuliacijos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji superkompiuteri\u0173 skai\u010diavimai rodo, kad miono g-2 neatitikimas beveik i\u0161nyko, o Standartinis modelis dar kart\u0105 patvirtintas itin dideliu tikslumu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":17756,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4549,1538,8453,8454,4570,8452,4553],"miestas":[],"class_list":["post-17755","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-cern","tag-daleliu-fizika","tag-fermilab","tag-gardeline-qcd","tag-kvantine-fizika","tag-mionas","tag-standartinis-modelis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17755","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17755"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17755\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17756"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17755"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17755"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17755"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=17755"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}