Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) \u2013 vienas stambiausi\u0173 dirvoje gyvenan\u010di\u0173 vabzd\u017ei\u0173 Europoje, dar\u017ee galintis pridaryti didel\u0117s \u017ealos. Jis did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f praleid\u017eia po \u017eeme, rausia tunelius ir pa\u017eeid\u017eia augal\u0173 \u0161aknis, tod\u0117l daigai staiga pradeda vysti, o augalai netenka tvirtumo.<\/p>\n
Da\u017eniausiai kurklio buvim\u0105 i\u0161duoda netik\u0117tai atsirandan\u010dios \u017eem\u0117s \u012ftr\u016bkusi\u0173 linij\u0173 \u201egyslos\u201c lysv\u0117se ir tarsi i\u0161kilnotas gruntas. Jei augalai be ai\u0161kios prie\u017easties d\u017ei\u016bsta, o patraukus u\u017e stiebo jie lengvai i\u0161sitraukia, tik\u0117tina, kad \u0161aknys jau apgrau\u017etos arba nutrauktos.<\/p>\n
Lietuvoje ir kaimyniniuose regionuose kurkliai suaktyv\u0117ja \u0161iltuoju sezonu, ypa\u010d pavasario pabaigoje ir vasaros prad\u017eioje, kai dirva pakankamai \u012f\u0161ilusi ir dr\u0117gna. B\u016btent tada da\u017eniau nuken\u010dia jauni sodinukai bei dar\u017eovi\u0173 daigai, nes j\u0173 \u0161akn\u0173 sistema dar silpna.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 patiria \u0161akniavaisiai ir \u0161veln\u016bs jauni augalai, taip pat g\u0117li\u0173 svog\u016bn\u0117liai ir dar\u017eovi\u0173 gumbai. Kurklys \u017ealoja ne vien maitindamasis \u2013 rausiant tunelius \u0161aknys irgi su\u017eeid\u017eiamos, tod\u0117l augalai pras\u010diau \u012fsisavina vanden\u012f ir maisto med\u017eiagas.<\/p>\n
Jei norite pirmiausia i\u0161bandyti \u0161velnesnius sprendimus, dar\u017euose da\u017enai taikomas paprastas mi\u0161inys i\u0161 kiau\u0161ini\u0173 luk\u0161t\u0173 ir aliejaus. I\u0161d\u017eiovinti, smulkiai sutrinti luk\u0161tai sumai\u0161omi su nedideliu kiekiu augalinio aliejaus, kad gaut\u0173si skystoka ko\u0161el\u0117, kuri atsargiai supilama \u012f pasteb\u0117tas urv\u0173 angas.<\/p>\n
Kita prakti\u0161ka priemon\u0117 \u2013 vanduo su ind\u0173 plovikliu, kurio paskirtis yra i\u0161plauti vabzd\u012f \u012f pavir\u0161i\u0173. \u012e kelis litrus vandens \u012fmai\u0161omas nedidelis kiekis ind\u0173 ploviklio ir tirpalas supilamas \u012f \u012ftariamus tunelius \u2013 tuomet kurkl\u012f lengviau sugauti rankiniu b\u016bdu.<\/p>\n
Kovojant su kurkliu svarbi ir profilaktika, nes vienkartinis \u201ei\u0161gaudymas\u201c ne visuomet sustabdo problem\u0105, jei s\u0105lygos jam palankios. Kurkliams patinka dr\u0117gna, humusinga, puri dirva, tod\u0117l verta steb\u0117ti laistym\u0105, vengti u\u017emirkimo ir da\u017eniau purenti vir\u0161utin\u012f sluoksn\u012f.<\/p>\n
Dar\u017eininkai taip pat naudoja atbaidan\u010di\u0173 kvap\u0173 augalus: da\u017eniau minimos m\u0117tos, \u0161alavijai, \u010diobreliai, kai kurios svog\u016bnin\u0117s g\u0117l\u0117s. Jei planuojate tr\u0119\u0161ti m\u0117\u0161lu, svarbu \u012fvertinti, kad organin\u0117s tr\u0105\u0161os gali privilioti kurklius, tod\u0117l naudinga jas kompostuoti ir neperdozuoti.<\/p>\n
Jei \u017eala kartojasi kasmet arba pa\u017eeidim\u0173 mastas didelis, verta pasitarti su agronomu ar augal\u0173 apsaugos specialistu ir rinktis registruotas priemones pagal etiket\u0119. Taip suma\u017einsite rizik\u0105 pakenkti naudingiems dirvos organizmams ir i\u0161vengsite sprendim\u0173, kurie ilgainiui blogina dirvos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kurklys gali greitai sunaikinti daig\u0173 \u0161aknis: paai\u0161kiname, kaip j\u012f atpa\u017einti, kada jis aktyviausias ir kokie nam\u0173 sp\u0105stai da\u017eniausiai pasiteisina.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":17946,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[1985,1994,710,2040,8684,1992],"miestas":[],"class_list":["post-17945","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-daigai","tag-darzas","tag-dirvozemis","tag-kenkejai","tag-kurklys","tag-naturalios-priemones"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17945","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17945"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17945\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17946"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17945"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17945"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17945"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=17945"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}