{"id":18076,"date":"2026-05-05T11:54:41","date_gmt":"2026-05-05T11:54:41","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/05\/karas-ir-uzdelsta-pagalba-epidemiologe-paaiskino-kodel-pasitaiko-dujine-gangrena-ir-kaip-jos-isvengti\/"},"modified":"2026-05-05T11:54:41","modified_gmt":"2026-05-05T11:54:41","slug":"karas-ir-uzdelsta-pagalba-epidemiologe-paaiskino-kodel-pasitaiko-dujine-gangrena-ir-kaip-jos-isvengti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/05\/karas-ir-uzdelsta-pagalba-epidemiologe-paaiskino-kodel-pasitaiko-dujine-gangrena-ir-kaip-jos-isvengti\/","title":{"rendered":"Karas ir u\u017edelsta pagalba: epidemiolog\u0117 paai\u0161kino, kod\u0117l pasitaiko dujin\u0117 gangrena ir kaip jos i\u0161vengti"},"content":{"rendered":"

Kas vyksta su sezonin\u0117mis infekcijomis<\/h2>\n

\u0160altuoju met\u0173 laiku \u012fprastai daug\u0117ja susirgim\u0173 gripu ir \u016bmiomis kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijomis, ta\u010diau dabartin\u0117 situacija vertinama kaip valdoma. Epidemiologai sergamum\u0105 lygina su daugiame\u010diais rodikliais ir vadinamuoju epideminiu slenks\u010diu, o laboratorijos stebi, kokie virusai realiai cirkuliuoja.<\/p>\n

Pasak epidemiolog\u0117s Natalijos Ivan\u010denko-Timko, daugelyje region\u0173 vyrauja kiti kv\u0117pavimo tak\u0173 virusai, o ne gripas. Tai rei\u0161kia, kad nors per\u0161alimo simptom\u0173 turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 daug\u0117ja, plataus masto gripo epidemijos po\u017eymi\u0173 visur fiksuojama ne vienodai.<\/p>\n

Gripo vakcin\u0173 tr\u016bkumas ir skiepai gruod\u012f<\/h2>\n

Ruden\u012f dalis gyventoj\u0173 susid\u016br\u0117 su gripo vakcin\u0173 stygiumi, nes \u012fprastai u\u017esakomi kiekiai ne visada sutapo su gautomis doz\u0117mis. Tokiose situacijose skiepijimas nusikelia v\u0117lesniam laikui, o nauj\u0173 partij\u0173 laukiama \u017eiemos prad\u017eioje.<\/p>\n

Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad skiepytis nuo gripo naudinga ir gruod\u012f, nes sezonas trunka kelis m\u0117nesius, o imunitetas paprastai susiformuoja per ma\u017edaug dvi savaites. Didesn\u0117s rizikos grup\u0117ms, \u012fskaitant sergan\u010dius l\u0117tin\u0117mis ligomis, n\u0117\u0161\u010di\u0105sias ir dirban\u010dius su dideliais \u017emoni\u0173 srautais, skiepai i\u0161lieka viena svarbiausi\u0173 apsaugos priemoni\u0173.<\/p>\n

COVID-19: nei\u0161nyko, bet dinamika pasikeit\u0117<\/h2>\n

COVID-19 ir toliau diagnozuojamas, nes sergantieji tiriami tiek greitaisiais testais, tiek laboratorijose. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad ry\u0161kesni COVID-19 pakilimai kai kuriais laikotarpiais da\u017eniau fiksuojami vasar\u0105, o ne vien \u017eiem\u0105.<\/p>\n

Vis d\u0117lto sunki\u0173 baig\u010di\u0173 rizika i\u0161lieka, ypa\u010d vyresniems nei 65 met\u0173 \u017emon\u0117ms ir tiems, kurie turi gretutini\u0173 lig\u0173 ar n\u0117ra pasiskiepij\u0119. Gydymo \u012fstaigos akcentuoja, kad nuoseklus rizikos grupi\u0173 skiepijimas ir laiku prad\u0117tas gydymas ma\u017eina hospitalizacij\u0173 tikimyb\u0119.<\/p>\n

Kod\u0117l karo s\u0105lygomis pasitaiko dujin\u0117 gangrena<\/h2>\n

Dujin\u0117 gangrena yra greitai progresuojanti, sud\u0117tingai gydoma infekcija, susijusi su giliais, u\u017eter\u0161tais audini\u0173 pa\u017eeidimais. Ji da\u017eniau siejama su sunkiomis traumomis, kai \u017eaizdos b\u016bna sutrai\u0161kytos, u\u017eter\u0161tos \u017eem\u0117mis ar nuolau\u017eomis, o pagalba suteikiama pav\u0117luotai.<\/p>\n

\u201eKai yra karas, traumos ir ne laiku suteikta pagalba, n\u0117ra nieko ne\u012fprasto, kad pasitaiko ir dujin\u0117 gangrena\u201c, \u2013 sak\u0117 epidemiolog\u0117 Natalija Ivan\u010denko-Timko.<\/p>\n

Medikai pabr\u0117\u017eia, kad lemiamas veiksnys yra laikas: kuo grei\u010diau suteikiama tinkama chirurgin\u0117 ir intensyviosios pagalbos apimtis, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117 suvaldyti komplikacijas. Dujin\u0117 gangrena n\u0117ra kasdien\u0117 diagnoz\u0117 civilin\u0117je medicinoje, ta\u010diau karo ir masini\u0173 su\u017eeidim\u0173 s\u0105lygomis rizika objektyviai did\u0117ja.<\/p>\n

Stablig\u0117, pasiutlig\u0117 ir kitos rizikos<\/h2>\n

Karo aplinkoje daug\u0117ja \u017eaizd\u0173 ir traum\u0173, tod\u0117l i\u0161auga stablig\u0117s rizika, nes suk\u0117l\u0117jo sporos paplitusios aplinkoje. Skiepai nuo stablig\u0117s yra b\u016btini ne tik vaikams: suaugusiesiems rekomenduojama revakcinacija kas 10 met\u0173, kad apsauga i\u0161likt\u0173.<\/p>\n

Kita praktin\u0117 rizika yra pasiutlig\u0117, kai kontaktuojama su laukiniais ar benamiais gyv\u016bnais, ypa\u010d \u012fkandimo ar apsiliejimo seil\u0117mis atveju. Tokiais atvejais taikoma po kontakto skiriama profilaktika, o sprendim\u0105 d\u0117l vakcinos ir, kai kuriais atvejais, imunoglobulino priima gydytojai pagal su\u017ealojimo pob\u016bd\u012f ir rizik\u0105.<\/p>\n

Kaip elgtis dingus elektrai ir \u0161ilumai<\/h2>\n

Ilgesni elektros tiekimo sutrikimai kelia papildom\u0173 sveikatos rizik\u0173, ypa\u010d d\u0117l maisto saugos ir higienos. Specialistai pataria neperkrauti \u0161aldytuvo greitai gendan\u010diais produktais ir neplanuoti maisto ilgam laikui, jei n\u0117ra u\u017etikrintos laikymo s\u0105lygos.<\/p>\n

\u017diem\u0105 produktai genda l\u0117\u010diau, ta\u010diau ilgai nebeveikiant \u0161aldytuvui rizika i\u0161lieka, tod\u0117l svarbu vertinti maisto b\u016bkl\u0119 ir vengti vartoti tai, kas kelia \u012ftarim\u0173. Taip pat rekomenduojama tur\u0117ti vandens atsarg\u0173 rank\u0173 higienai ir nenaudoti neapdoroto vandens i\u0161 atvir\u0173 telkini\u0173 maistui ar indams, kol jis nebuvo pakankamai termi\u0161kai apdorotas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Epidemiolog\u0117 paai\u0161kina, kod\u0117l karo s\u0105lygomis gali pasitaikyti dujin\u0117 gangrena, ir primena apie gripo skiepus, stablig\u0117s revakcinacij\u0105 bei higien\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[1731,8862,8863,8865,8864,5594,1425],"miestas":[],"class_list":["post-18076","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-covid-19","tag-dujine-gangrena","tag-gripas","tag-pasiutlige","tag-stablige","tag-vakcinacija","tag-visuomenes-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18076","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18076"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18076\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18076"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18076"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18076"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=18076"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}