Karas Ukrainoje Juodojoje j\u016broje kuria nuolatin\u012f \u017emogaus veiklos spaudim\u0105: \u012f vanden\u012f patenka naftos produktai, sunkieji metalai, sprogmen\u0173 liekanos ir kitos med\u017eiagos, susijusios su ap\u0161audymais bei sugriauta pakran\u010di\u0173 infrastrukt\u016bra. Kartu did\u0117ja triuk\u0161mas ir dugno nuos\u0117d\u0173 judinimas, tod\u0117l vanduo drums\u010diasi, o tar\u0161a lengviau pasklinda.<\/p>\n
Ukrainos mokslininkas Viktoras Komorinas pabr\u0117\u017eia, kad poky\u010diai da\u017enai yra kompleksiniai: vienu metu veikia chemin\u0117 tar\u0161a, sprogim\u0173 sukeltos bangos, intensyvus laiv\u0173 jud\u0117jimas ir sutrikusi pakran\u010di\u0173 nuotek\u0173 bei lietaus vandens surinkimo sistema. D\u0117l to ma\u017e\u0117ja vandens ekosistemos produktyvumas, o kai kur did\u0117ja fitoplanktono ir dumbli\u0173 suve\u0161\u0117jimo rizika.<\/p>\n
Viena i\u0161 ma\u017eiau akivaizd\u017ei\u0173, bet reik\u0161ming\u0173 problem\u0173 yra antrin\u0117 tar\u0161a, kai karo sukelti sujudinimai pakelia dugne nus\u0117dusias nuos\u0117das. Tokiose nuos\u0117dose gali b\u016bti seniau susikaupusios ter\u0161al\u0173 sankaupos, kurios, pakilusios \u012f vanden\u012f, v\u0117l ima veikti gyvuosius organizmus.<\/p>\n
Didesnis drumstumas rei\u0161kia ma\u017eiau \u0161viesos dugno augalams ir dumbliams, o tai silpnina buveines, kuriose minta ar ner\u0161ia daugelis r\u016b\u0161i\u0173. Tokie poky\u010diai ypa\u010d pavojingi sekliose \u0161elfo zonose, kurios Juodojoje j\u016broje yra svarbios visos ekosistemos biologinei \u012fvairovei.<\/p>\n
Po Kachovkos hidroelektrin\u0117s u\u017etvankos susprogdinimo Juodoji j\u016bra gavo did\u017eiulius g\u0117lo vandens, dumblo ir organini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekius, o kartu ir buitini\u0173 bei pramonini\u0173 ter\u0161al\u0173 mi\u0161in\u012f. Mokslininko teigimu, trumpuoju laikotarpiu tai suma\u017eino druskingum\u0105 \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 dalyje ir kai kur smarkiai pakeit\u0117 pakran\u010di\u0173 bio\u012fvairov\u0119.<\/p>\n
\u0160ie staig\u016bs druskingumo svyravimai gali skatinti vandens sluoksniavim\u0105si, kai lengvesnis pavir\u0161inis vanduo pras\u010diau mai\u0161osi su gilesniais sluoksniais. Tada deguonies ma\u017eiau pasiekia dugn\u0105, o tai didina hipoksijos rizik\u0105 ir apsunkina dugnin\u0117s gyv\u016bnijos bei augalijos i\u0161likim\u0105.<\/p>\n
\u201eJuodoji j\u016bra reaguoja kaip \u017emogus, turintis l\u0117tin\u0119 lig\u0105: pakanka menkiausio dirgiklio, ir problema v\u0117l paa\u0161tr\u0117ja\u201c, \u2013 sak\u0117 Viktoras Komorinas.<\/p>\n
Pasak jo, po u\u017etvankos tragedijos kai kuriuose ruo\u017euose mechanizmas, kuris anks\u010diau suaktyv\u0117davo vasaros pabaigoje, dabar gali \u201e\u012fsijungti\u201c kur kas grei\u010diau, vos pasikeitus v\u0117jui ar srov\u0117ms. Tai prisideda prie masini\u0173 dumbli\u0173 sankaup\u0173 ir nemalonaus kvapo pakrant\u0117se.<\/p>\n
\u0160iltuoju sezonu pakrant\u0117se da\u017eniau matomas \u017eali\u0173j\u0173 si\u016blini\u0173 ir raudon\u0173j\u0173 dumbli\u0173 suve\u0161\u0117jimas, kur\u012f skatina maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 perteklius, \u0161iluma ir silpnesn\u0117 vandens apykaita. Vien tik \u201ei\u0161valyti\u201c pakrant\u0119 nepakanka, nes problema gr\u012f\u017eta, jei nema\u017einamas ter\u0161al\u0173 ir biogen\u0173 patekimas \u012f j\u016br\u0105.<\/p>\n
Kartu su stresu ekosistemai auga invazini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 plitimo tikimyb\u0117: jos gali i\u0161stumti vietines r\u016b\u0161is ir pakeisti mitybos grandines. Mokslininkas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tai palie\u010dia ne tik \u017euvis, bet ir moliuskus, krabus bei kitus trofinius lygmenis, nuo kuri\u0173 priklauso visos sistemos stabilumas.<\/p>\n
Kalb\u0117damas apie delfin\u0173 \u017e\u016btis, jis pabr\u0117\u017eia, kad vienareik\u0161mi\u0161kai priskirti jas tik hidrolokatori\u0173 poveikiui moksli\u0161kai sud\u0117tinga. Da\u017eniau minimas keli\u0173 veiksni\u0173 derinys: triuk\u0161mas, sprogimai, tar\u0161a, mitybos baz\u0117s poky\u010diai ir galimos infekcijos.<\/p>\n
Juodoji j\u016bra i\u0161skirtin\u0117 tuo, kad gyvyb\u0117 daugiausia koncentruota vir\u0161utiniuose sluoksniuose, o giliau prasideda zona, kurioje deguonies beveik n\u0117ra ir vyrauja sieros vandenilis. \u0160is rei\u0161kinys stabilus d\u0117l vandens sluoksniavimosi, tod\u0117l, mokslininko vertinimu, pasakojimai apie galim\u0105 masin\u012f sieros vandenilio \u201esprogim\u0105\u201c yra labiau mitas nei realus scenarijus.<\/p>\n
Tokiam \u012fvykiui reik\u0117t\u0173 mil\u017eini\u0161ko viso vandens stulpo permai\u0161ymo ir dideli\u0173 deguonies kieki\u0173, kas nat\u016braliai prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Vis d\u0117lto lokaliniai poky\u010diai priekrant\u0117je, ypa\u010d seklumose, gali tur\u0117ti ap\u010diuopiam\u0105 poveik\u012f \u017emoni\u0173 poilsiui ir \u017evejybai.<\/p>\n
Saugumas priklauso nuo konkre\u010dios vietos: did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119 kelia minos, nuolau\u017eos ir u\u017eter\u0161tos zonos, tod\u0117l reali situacija vertinama lokaliai. Net ir ten, kur tiesiogin\u0117s karin\u0117s gr\u0117sm\u0117s n\u0117ra, po audr\u0173 ar masini\u0173 dumbli\u0173 sankaup\u0173 gali did\u0117ti patogen\u0173 ir toksin\u0173 rizika.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad visos Juodosios j\u016bros problemos nepaiso valstybi\u0173 sien\u0173: srov\u0117s perne\u0161a ter\u0161alus, maistines med\u017eiagas ir organizmus, tod\u0117l poveik\u012f gali jausti ir kitos pakrant\u0117s valstyb\u0117s. Visapusi\u0161kai \u012fvertinti \u017eal\u0105, mokslininko teigimu, bus \u012fmanoma tik atk\u016brus reguliar\u0173, saug\u0173 ir plataus masto monitor\u0438\u043d\u0433\u0105 po karo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkas ai\u0161kina, kaip karas kei\u010dia Juodosios j\u016bros ekosistem\u0105: tar\u0161a, dumbli\u0173 suve\u0161\u0117jimas, invazin\u0117s r\u016b\u0161ys ir rizikos pakrant\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[8871,3686,2312,2326,673,8870,299],"miestas":[],"class_list":["post-18080","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-delfinai","tag-invazines-rusys","tag-juodoji-jura","tag-kachovkos-uztvanka","tag-klimato-kaita","tag-tarsa","tag-ukraina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18080","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18080"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18080\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18080"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18080"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18080"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=18080"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}