Kiekvien\u0105 \u201eMarch Madness\u201c turnyr\u0105 pasikartoja ta pati scena: \u017eaid\u0117jas stoja prie baud\u0173 metimo linijos, atlieka metim\u0105 ir nepataiko. O kartu da\u017enai subyra ir sirgali\u0173 viltys d\u0117l tobulo sp\u0117jim\u0173 lentel\u0117s.<\/p>\n
\u0160ie sportininkai \u2013 auk\u0161\u010diausio lygio. T\u0105 pat\u012f metim\u0105 jie yra atlik\u0119 t\u016bkstan\u010dius kart\u0173. Tad kas nutinka, kai lemiamu momentu kamuolys nepasiekia tikslo?<\/p>\n
M\u016bs\u0173 laboratorijos tyrimai rodo, kad skirtumas tarp pataikyto ir pramesto metimo gali priklausyti nuo stabilumo \u2013 ne tik judesi\u0173, bet ir m\u0105stymo.<\/p>\n
Komanda siek\u0117 suprasti, kaip \u017emon\u0117s \u012fgyja krep\u0161inio metimo \u012fg\u016bd\u012f. Tod\u0117l analizavome ankstyv\u0105j\u0105 mokymosi faz\u0119, kai smegen\u0173 ir k\u016bno koordinacija dar tik formuojasi, o ne atliekama automati\u0161kai.<\/p>\n
Daugyb\u0117 de\u0161imtme\u010di\u0173 tyrim\u0173 apie elito sportinink\u0173 veikl\u0105 rodo, kad j\u0173 sportui b\u016bdingi judesiai yra labai nuosekl\u016bs, o smegen\u0173 veikla \u2013 tarsi optimizuota konkre\u010diai u\u017eduo\u010diai. Paprastai tariant, matyti ma\u017eiau nereikalingo smegen\u0173 aktyvumo ir daugiau susitelkimo \u012f veiksm\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto iki \u0161iol nebuvo ai\u0161ku, ar tokios smegen\u0173 b\u016bsenos b\u016bdingos tik elitui, ar j\u0173 u\u017euomazgos gali pasirodyti jau ankstyvame \u012fg\u016bd\u017eio mokymesi.<\/p>\n
Nor\u0117dami tai patikrinti, fiksavome pradedan\u010di\u0173j\u0173 ir vidutinio lygio krep\u0161inink\u0173 k\u016bno judesius bei smegen\u0173 aktyvum\u0105 jiems metant \u012f krep\u0161\u012f. Judesi\u0173 mechanikai vertinti pasitelk\u0117me judesio fiksavimo technologij\u0105, o smegen\u0173 veiklai \u2013 elektroencefalografij\u0105. Po trumpos praktikos ir susipa\u017einimo su u\u017eduotimi kiekvienas \u017eaid\u0117jas atliko 50 metim\u0173. Tuomet palyginome pataikytus ir nepataikytus bandymus.<\/p>\n
Rezultatai buvo i\u0161kalbingi.<\/p>\n
Pataikyti metimai vis\u0173 \u017eaid\u0117j\u0173 grup\u0117se buvo susij\u0119 su nuoseklesniais jud\u0117jimo modeliais. P\u0117dos ir apatin\u0117 k\u016bno dalis da\u017eniau sudarydavo stabilesn\u0119 atram\u0105 \u2013 tai gerino pusiausvyr\u0105 ir leido efektyviau perduoti j\u0117g\u0105 kamuoliui. Visame k\u016bne s\u0105nari\u0173 judesiai buvo geriau suderinti, o kintamumas suma\u017e\u0117davo svarbiausiose judesio grandyse, ypa\u010d rie\u0161o ir alk\u016bn\u0117s srityse.<\/p>\n
Smegen\u0173 lygmeniu s\u0117kmingi metimai taip pat siejosi su stabilesniu neuronu aktyvumu. Be to, pasteb\u0117tas didesnis aktyvumas, susij\u0119s su jutimin\u0117s informacijos integravimu ir judesi\u0173 kontrole.<\/p>\n
Nepataikyti metimai, prie\u0161ingai, buvo gerokai labiau nepastov\u016bs: judesyje mat\u0117si smulk\u016bs svyravimai, tarsi \u017eaid\u0117jas koreguot\u0173 veiksm\u0105 jau vykdymo metu. Smegen\u0173 aktyvumo vaizdas taip pat rod\u0117 sistem\u0105, kuri vis dar \u201eai\u0161kinasi\u201c \u2013 nuolat vertina, derina ir taiso.<\/p>\n
Toks bandymas po bandymo kintantis koregavimas yra b\u016bdingas ankstyvajam \u012fg\u016bd\u017eio \u012fsisavinimui. Klasikiniai mokymosi modeliai teigia, kad pradedantieji labiau remiasi s\u0105moningu, pastang\u0173 reikalaujan\u010diu \u017eodin\u0117s, vizualin\u0117s ir erdvin\u0117s informacijos apdorojimu, kol mokosi suderinti suvokim\u0105 ir veiksm\u0105. Kitaip tariant, jie aktyviai \u201eapgalvoja\u201c judes\u012f.<\/p>\n
Ta\u010diau net ir \u0161iame chaoti\u0161kame mokymosi procese s\u0117kmingi bandymai jau rod\u0117 didesn\u0119 kontrol\u0119. Pataikymas priklaus\u0117 ne tiek nuo to, ar smegenys buvo daugiau ar ma\u017eiau aktyvios, kiek nuo to, kaip nuosekliai jos veik\u0117.<\/p>\n
Pataikyti metimai i\u0161siskyr\u0117 stabilesne, ma\u017eiau kintan\u010dia smegen\u0173 b\u016bsena, o aktyvumo ra\u0161tai leido manyti, kad smegenys buvo geriau prisitaikiusios prie u\u017eduoties reikalavim\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u010dia slypi paradoksas: tai, kas padeda mokytis, gali pakenkti atliekant veiksm\u0105.<\/p>\n
Elito sportininkai paprastai nesistengia s\u0105moningai \u201emikrovaldyti\u201c kiekvieno judesio. Jie pasikliauja sistemomis, kurios per daugyb\u0119 pakartojim\u0173 yra precizi\u0161kai suderintos. Tobul\u0117jant \u012fg\u016bd\u017eiui, veiksm\u0105 vis ma\u017eiau lemia pastangos, o vis daugiau \u2013 nuoseklumas. Kintamumas ma\u017e\u0117ja, nes nervinis apdorojimas tampa efektyvesnis.<\/p>\n
Ta\u010diau spaudimo s\u0105lygomis b\u016btent \u0161is stabilumas ir gali subyr\u0117ti. Kolegij\u0173 \u017eaid\u0117jai gali b\u016bti labai talentingi, bet jie dar vystosi fizi\u0161kai ir psichologi\u0161kai. Didelio statymo, didelio spaudimo momentais \u2013 ypa\u010d tokiais, kuri\u0173 jie prakti\u0161kai nepatyr\u0117 treniruot\u0117se \u2013 \u012ftampa gali \u201egr\u0105\u017einti\u201c sportinink\u0105 \u012f pernelyg s\u0105moning\u0105 kontrol\u0119. Tuomet jis ima atid\u017eiau steb\u0117ti ir valdyti judes\u012f, o tai suardo automati\u0161k\u0105 koordinacij\u0105, didina judesi\u0173 ir min\u010di\u0173 kintamum\u0105 bei ma\u017eina tikslum\u0105.<\/p>\n
Treniruot\u0117s, kurios apimt\u0173 ne tik technik\u0105, bet ir psichologin\u0119 pasirengimo pus\u0119, gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti sportininkams \u012feiti \u012f b\u016bsen\u0105, palaikan\u010di\u0105 nuosekl\u0173 atlikim\u0105, ir joje i\u0161likti net patiriant spaudim\u0105.<\/p>\n
M\u016bs\u0173 laboratorija \u0161iuo metu tiria biologinio gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io ir neurogr\u012f\u017etamojo ry\u0161io priemones, kurios pad\u0117t\u0173 \u201enematomus\u201c rodiklius paversti matomais ir taip pritaikyti juos treniruot\u0117se. Jei sportininkai i\u0161mokt\u0173 suprasti, kaip j\u0173 smegenys ir k\u016bnas reaguoja \u012f \u012ftamp\u0105, ir praktikuot\u0173 sugr\u012f\u017eim\u0105 \u012f stabilesn\u0119 b\u016bsen\u0105, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti vienas kelias \u012f labiau nuosekl\u0173 \u017eaidim\u0105.<\/p>\n
Galiausiai tikslas \u2013 ne tik i\u0161mokti teising\u0105 judes\u012f, bet ir i\u0161mokti, kada bei kaip nustoti bandyti j\u012f kontroliuoti.<\/p>\n
Davidas Van den Heeveris, \u017eem\u0117s \u016bkio ir biologin\u0117s in\u017einerijos docentas, \u201eMississippi State University\u201c.<\/em><\/p>\n Straipsnis parengtas pagal \u201eThe Conversation\u201c med\u017eiag\u0105.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kiekvien\u0105 \u201eMarch Madness\u201c turnyr\u0105 pasikartoja ta pati scena: \u017eaid\u0117jas stoja prie baud\u0173 metimo linijos, atlieka metim\u0105 ir nepataiko. O kartu da\u017enai subyra ir sirgali\u0173 viltys d\u0117l tobulo sp\u0117jim\u0173 lentel\u0117s. \u0160ie sportininkai \u2013 auk\u0161\u010diausio lygio. T\u0105 pat\u012f metim\u0105 jie yra atlik\u0119 t\u016bkstan\u010dius kart\u0173. Tad kas nutinka, kai lemiamu momentu kamuolys nepasiekia tikslo? M\u016bs\u0173 laboratorijos tyrimai rodo, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1811,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1810","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1810","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1810"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1810\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1811"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1810"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1810"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1810"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1810"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}