Brit\u0173 gamtininkas ir televizijos veidas Davidas Attenborough netrukus min\u0117s 100 met\u0173 jubiliej\u0173 \u2013 am\u017ei\u0173, kur\u012f pasiekia tik labai ma\u017ea dalis \u017emoni\u0173. Pats jis ne kart\u0105 yra pabr\u0117\u017e\u0119s, kad ilgo gyvenimo \u201epaslaptis\u201c jam pirmiausia yra s\u0117km\u0117, o ne vien disciplina ar i\u0161skirtin\u0117s doryb\u0117s.<\/p>\n
Tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f vis da\u017eniau paremia ir mokslas: ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 lemia ne vienas veiksnys, o genetini\u0173 savybi\u0173, aplinkos ir gyvenimo b\u016bdo kombinacija. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad net ir labai sveikai gyvenant, starto pozicijos skiriasi, nes paveldimumas turi didel\u0119 \u012ftak\u0105.<\/p>\n
\u201ePrie\u017eastis, kod\u0117l dar esu darbingas, n\u0117ra kokia nors doryb\u0117 \u2013 grei\u010diau s\u0117km\u0117\u201c, \u2013 yra sak\u0119s Davidas Attenborough.<\/p>\n
Ilgaam\u017ei\u0173 tyrimuose da\u017enai kartojama mintis, kad iki garbaus am\u017eiaus nuveda ne vien paveldimumas. Kai kuri\u0173 mokslinink\u0173 vertinimu, sulaukti 90 met\u0173 gali pad\u0117ti ir gyvenimo b\u016bdo pasirinkimai, tokie kaip mityba, jud\u0117jimas, r\u016bkymo atsisakymas, miego kokyb\u0117 ar streso kontrol\u0117.<\/p>\n
Vis d\u0117lto kuo am\u017eius didesnis, tuo stipriau i\u0161ry\u0161k\u0117ja genetinis \u201efiltras\u201c. Tyr\u0117jai, analizuojantys superilgaam\u017eius, kelia prielaid\u0105, kad sulaukti 110 met\u0173 da\u017eniausiai pavyksta tik tiems, kuri\u0173 genetinis rinkinys ypa\u010d palankus.<\/p>\n
Attenborough gimimo laikais vidutin\u0117 tik\u0117tina gyvenimo trukm\u0117 Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je buvo gerokai trumpesn\u0117 nei \u0161iandien. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 sustiprino medicinos pa\u017eanga, vakcinacija, geresn\u0117 infekcij\u0173 kontrol\u0117, saugesn\u0117s darbo s\u0105lygos ir i\u0161aug\u0119s sveikatos ra\u0161tingumas.<\/p>\n
Demografin\u0117s tendencijos rodo, kad \u0161imtame\u010di\u0173 daug\u0117ja daugelyje i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173, nors j\u0173 dalis populiacijoje i\u0161lieka ma\u017ea. Taip pat fiksuojama, kad vyrai, nors ir re\u010diau pasiekia 100 met\u0173 rib\u0105 nei moterys, pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais \u0161\u012f atotr\u016bk\u012f ma\u017eina.<\/p>\n
Mokslin\u0117je literat\u016broje vis da\u017eniau aptariama, kad geresnius sen\u0117jimo rodiklius gali lyd\u0117ti socialinis aktyvumas ir ai\u0161kus gyvenimo tikslas. Vyresniame am\u017eiuje tai siejama su ma\u017eesne kai kuri\u0173 lig\u0173 rizika, l\u0117tesniu funkcij\u0173 prast\u0117jimu ir geresne psichologine savijauta.<\/p>\n
Attenborough atvejis da\u017enai minimas kaip pavyzdys \u017emogaus, kuris i\u0161laik\u0117 aktyv\u0173 darbo ritm\u0105, nuolatin\u012f smalsum\u0105 ir stipr\u0173 ry\u0161\u012f su savo veikla. Nors tai n\u0117ra garantija, tokie veiksniai gali b\u016bti svarbi bendro ilgaam\u017ei\u0161kumo paveikslo dalis kartu su genetika ir atsitiktinumais.<\/p>\n
\u201eSveikas sen\u0117jimas n\u0117ra vien lig\u0173 i\u0161vengimas \u2013 svarbu ir tai, kaip \u017emogus jau\u010diasi savo gyvenime\u201c, \u2013 yra teigusi ilgaam\u017ei\u0161kumo tyrim\u0173 autor\u0117 Paola Sebastiani.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad n\u0117ra vienos formul\u0117s, kaip sulaukti itin garbaus am\u017eiaus, ta\u010diau daugeliui \u017emoni\u0173 realiausia nauda slypi kasdien\u0117se, ilgalaik\u0117se praktikose. Reguliarus jud\u0117jimas, subalansuota mityba, socialiniai ry\u0161iai, profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsisakymas statisti\u0161kai didina \u0161ansus sen\u0117ti sveikiau, net jei genetika ne visada palanki.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Davidas Attenborough art\u0117ja prie 100 met\u0173: mokslas rodo, kaip genetika, gyvenimo b\u016bdas ir atsitiktinumas kartu formuoja ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":18462,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[8314,2239,9442,1127,3056,5270],"miestas":[],"class_list":["post-18461","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-davidas-attenborough","tag-genetika","tag-gyvenimo-trukme","tag-ilgaamziskumas","tag-jungtine-karalyste","tag-sveikas-senejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18461","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18461"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18461\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18462"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18461"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18461"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18461"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=18461"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}