Psichologai ir neuromokslininkai vis daugiau d\u0117mesio skiria sud\u0117tingai emocijai, kuri\u0105 lietuvi\u0161kai da\u017enai apib\u016bdiname kaip nuostab\u0105 ir susi\u017eav\u0117jim\u0105 ar net pagarb\u0173 \u201edidingumo\u201c jausm\u0105. Ji kyla tada, kai patiriamas vaizdas, mintis ar \u012fvykis atrodo per didelis, kad tilpt\u0173 \u012f \u012fprast\u0105 supratim\u0105, ir trumpam pakei\u010dia tai, kaip vertiname save bei aplinkin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n
Toki\u0105 b\u016bsen\u0105 \u017emon\u0117s sieja su gamta, menu, muzika ar bendruomeniniais \u012fvykiais, o astronautai j\u0105 apra\u0161o \u017evelgdami \u012f \u017dem\u0119 i\u0161 kosmoso. Tyrimai rodo, kad teigiama \u0161ios emocijos forma gali b\u016bti susijusi su geresne savijauta, ma\u017eesniu stresu ir didesniu gyvenimo prasmingumo jausmu, nors efektas n\u0117ra vienodas visiems.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i emocija turi dvi puses. Teigiama patirtis da\u017eniau siejama su gro\u017eiu, harmonija ir saugumu, kai \u017emogus jau\u010dia malon\u0173 susi\u017eav\u0117jim\u0105 ir vidin\u0119 ramyb\u0119, pavyzd\u017eiui, kalnuose ar steb\u0117damas \u012fsp\u016bding\u0105 saul\u0117lyd\u012f.<\/p>\n
Ta\u010diau pana\u0161us didingumo jausmas gali atsirasti ir gr\u0117sm\u0117s situacijose, kai kartu kyla baim\u0117 ir kontrol\u0117s praradimo poj\u016btis, pavyzd\u017eiui, per stichines nelaimes. K\u016bno reakcijos abiem atvejais gali b\u016bti pana\u0161ios, ta\u010diau emocin\u0119 \u201eetiket\u0119\u201c da\u017enai nulemia kontekstas ir tai, ar \u017emogus jau\u010diasi saugus.<\/p>\n
Neuromoksliniai darbai sieja \u0161i\u0105 patirt\u012f su d\u0117mesio persitvarkymu: suma\u017e\u0117ja aktyvumas smegen\u0173 tinkluose, kurie da\u017enai dalyvauja savirefleksijoje ir nuolatiniame galvojime apie save. D\u0117l to \u017emogus gali jausti, kad jo r\u016bpes\u010diai trumpam \u201esusitraukia\u201c, o d\u0117mesys persikelia \u012f i\u0161orin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n
Skirtingos \u0161ios emocijos formos, kaip rodo tyrimai, gali skirtis ir fiziologi\u0161kai. Teigiama patirtis da\u017eniau siejama su organizmo \u201enuraminimo\u201c mechanizmais, o neigiama gali labiau suaktyvinti kovok arba b\u0117k reakcij\u0105, ypa\u010d jei situacija vertinama kaip pavojinga.<\/p>\n
Psichologijos literat\u016broje \u0161i emocija siejama su keliais galimais mechanizmais: ma\u017eesniu sav\u0119s sureik\u0161minimu, didesniu ry\u0161io su kitais \u017emon\u0117mis jausmu ir didesne prasme. Kai kuriuose tyrimuose pasteb\u0117ta, kad \u017emon\u0117s po tokios patirties b\u016bna labiau link\u0119 pad\u0117ti kitiems ir lengviau atsitraukia nuo \u012fkyri\u0173 min\u010di\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017eia ribas: ne visi patyrimai automati\u0161kai virsta ilgalaike nauda, o neigiama \u0161ios emocijos forma gali sustiprinti nerim\u0105. Tod\u0117l svarbus saugumo faktorius ir individual\u016bs skirtumai, pavyzd\u017eiui, polinkis \u012f nerim\u0105 ar jautrumas stipriems dirgikliams.<\/p>\n
Praktikoje daug d\u0117mesio sulaukia vadinamieji s\u0105moningi pasivaik\u0161\u010diojimai, kai einama su tikslu pasteb\u0117ti gro\u017e\u012f, mast\u0105 ir netik\u0117tum\u0105. Specialistai taip pat mini men\u0105, muzik\u0105, mokym\u0105si ir bendras patirtis kaip paprastesnius b\u016bdus sukelti teigiam\u0105 nuostabos ir susi\u017eav\u0117jimo b\u016bsen\u0105 kasdienyb\u0117je.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nuostabos ir susi\u017eav\u0117jimo emocija gali ma\u017einti stres\u0105 ir stiprinti prasmingumo jausm\u0105, ta\u010diau tyrimai rodo, kad ji turi ir tamsi\u0105j\u0105 pus\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":18466,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[2572,9446,1734,1259,1963,1498],"miestas":[],"class_list":["post-18465","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-emocijos","tag-nervu-sistema","tag-neuromokslas","tag-psichikos-sveikata","tag-psichologija","tag-stresas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18465","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18465"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18465\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18466"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18465"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18465"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18465"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=18465"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}