{"id":18961,"date":"2026-05-06T11:19:50","date_gmt":"2026-05-06T11:19:50","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/06\/atlanto-lasisa-ispanijoje-ant-isnykimo-ribos-svarstomas-draudimas-zvejoti-populiacija-krito-80-proc\/"},"modified":"2026-05-06T11:19:50","modified_gmt":"2026-05-06T11:19:50","slug":"atlanto-lasisa-ispanijoje-ant-isnykimo-ribos-svarstomas-draudimas-zvejoti-populiacija-krito-80-proc","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/06\/atlanto-lasisa-ispanijoje-ant-isnykimo-ribos-svarstomas-draudimas-zvejoti-populiacija-krito-80-proc\/","title":{"rendered":"Atlanto la\u0161i\u0161a Ispanijoje ant i\u0161nykimo ribos: svarstomas draudimas \u017evejoti, populiacija krito 80 proc."},"content":{"rendered":"

Atlanto la\u0161i\u0161os (Salmo salar) pad\u0117tis Ispanijos up\u0117se per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f tapo kritin\u0117: mokslinink\u0173 vertinimu, 2015\u20132024 metais populiacija suma\u017e\u0117jo daugiau nei 80 proc. D\u0117l to \u0161alyje vis garsiau svarstomas sprendimas riboti arba visai u\u017edrausti la\u0161i\u0161\u0173 \u017evejyb\u0105, ypa\u010d m\u0117g\u0117jams.<\/p>\n

Duomenis surinko ir apibendrino Iberijos ichtiolog\u0173 draugija SIBIC, raginanti la\u0161i\u0161\u0105 \u012ftraukti \u012f Ispanijos nykstan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 katalog\u0105 kaip r\u016b\u0161\u012f, kuriai gresia i\u0161nykimas. Vyriausybei pavesta parengti ataskait\u0105 apie r\u016b\u0161ies apsaugos b\u016bkl\u0119 ir b\u016btinas priemones.<\/p>\n

Situacijos rimtum\u0105 ypa\u010d i\u0161ry\u0161kino Ast\u016brija, laikoma istoriniu la\u0161i\u0161\u0173 \u017evejybos regionu. Prane\u0161ta, kad prasid\u0117jus sezonui kelias savaites nebuvo sugautas n\u0117 vienas la\u0161i\u0161os egzempliorius, o kaimynin\u0117je Kantabrijoje taip pat v\u0117lavo tradicinio pirmojo sezono laimikio, vadinamo campanu, pasirodymas.<\/p>\n

Kur jau \u012fvesti ribojimai<\/h2>\n

Su la\u0161i\u0161\u0173 nykimu susid\u016br\u0119 regionai, turintys ilgas \u017evejybos tradicijas, jau \u0117m\u0117si grie\u017etesni\u0173 sprendim\u0173. Galisija, Navarra ir Bask\u0173 kra\u0161tas prane\u0161\u0117 apriboj\u0119 arba u\u017edraud\u0119 la\u0161i\u0161\u0173 \u017evejyb\u0105, siekdami suma\u017einti spaudim\u0105 itin nusilpusioms populiacijoms.<\/p>\n

Ekspert\u0173 vertinimu, vien draudimai ne visada duoda greit\u0105 efekt\u0105, ta\u010diau jie laikomi b\u016btinu pirmu \u017eingsniu, kai gr\u012f\u017etan\u010di\u0173 ner\u0161ti suaugusi\u0173 \u017euv\u0173 skai\u010dius krenta iki ribos, kai nat\u016bralus atsik\u016brimas tampa nepatikimas.<\/p>\n

Skai\u010diai ir vertinimo metodai<\/h2>\n

2025 met\u0173 spal\u012f skirting\u0173 autonomini\u0173 bendruomeni\u0173 tyr\u0117j\u0173 ir administratori\u0173 grup\u0117, remiama SIBIC, u\u017ebaig\u0117 oficial\u0173 Atlanto la\u0161i\u0161os b\u016bkl\u0117s vertinim\u0105. Taikytos Tarptautin\u0117s gamtos apsaugos s\u0105jungos kriterij\u0173 gair\u0117s, kurios visame pasaulyje naudojamos r\u016b\u0161i\u0173 rizikai \u012fvertinti.<\/p>\n

Vertinimas r\u0117m\u0117si tiesioginiu suaugusi\u0173 la\u0161i\u0161\u0173 sugr\u012f\u017eimo monitoringu penkiuose upi\u0173 baseinuose: Lereso ir Ulijos Galisijoje, taip pat Urumeos, Orijos ir Bidasoa up\u0117se Navarros ir Gipuskoa teritorijose. Skai\u010diuojama, kad vidutinis suma\u017e\u0117jimas siek\u0117 82,1 proc., o atskirose up\u0117se fiksuotas kritimas nuo 61,7 proc. iki 94,8 proc.<\/p>\n

Be to, nurodoma, kad reik\u0161minga istorinio arealo dalis tapo neprieinama d\u0117l upi\u0173 barjer\u0173, toki\u0173 kaip u\u017etvankos ir kitos hidrotechnin\u0117s kli\u016btys. Ispanijoje taip pat minimi atvejai, kai la\u0161i\u0161os jau visi\u0161kai i\u0161nyko i\u0161 kai kuri\u0173 upi\u0173, kurios anks\u010diau buvo priskiriamos tradiciniams ner\u0161to keliams.<\/p>\n

Kod\u0117l la\u0161i\u0161os nyksta<\/h2>\n

Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad Atlanto la\u0161i\u0161\u0173 ma\u017e\u0117jimas n\u0117ra vienos prie\u017easties pasekm\u0117, o keli\u0173 veiksni\u0173 suma. Tarp svarbiausi\u0173 minimas upi\u0173 fragmentavimas u\u017etvankomis, hidroenergetikos infrastrukt\u016bros poveikis migracijai ir \u017euv\u0173 \u017e\u016btis nukreipimo kanaluose.<\/p>\n

Kita reik\u0161minga prie\u017eastis \u2013 klimato kaita: kylant vandens temperat\u016brai ir da\u017en\u0117jant kar\u0161\u010dio bangoms, pietin\u0117je arealo riboje la\u0161i\u0161oms tampa vis sunkiau i\u0161gyventi. Taip pat \u012fvardijamos vandens tar\u0161a, per intensyvi \u017evejyba ir anks\u010diau taikytas \u012f\u017euvinimas ne vietin\u0117s kilm\u0117s jaunikliais, gal\u0117j\u0119s susilpninti vietini\u0173 populiacij\u0173 prisitaikym\u0105.<\/p>\n

\u201eMokslas atliko savo darb\u0105. Dabar eil\u0117 valstyb\u0117s institucijoms \u2013 jos turi veikti su tokia pa\u010dia ry\u017etinga\u201c, \u2013 sak\u0117 SIBIC atstovai.<\/p>\n

Ekspertai primena, kad Ispanijos ir Portugalijos la\u0161i\u0161\u0173 populiacijos yra pie\u010diausia \u0161ios r\u016b\u0161ies paplitimo riba Europoje. Tod\u0117l jos laikomos ypa\u010d svarbiomis biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s po\u017ei\u016briu, o j\u0173 i\u0161nykimas reik\u0161t\u0173 ne tik ma\u017eesn\u012f \u017euv\u0173 skai\u010di\u0173, bet ir negr\u012f\u017etam\u0105 vietini\u0173 prisitaikym\u0173 praradim\u0105.<\/p>\n

Tarp si\u016blom\u0173 priemoni\u0173 minima skubi m\u0117g\u0117ji\u0161kos \u017evejybos pauz\u0117, atsisakymas imti ner\u0161ian\u010dias \u017euvis dirbtiniam veisimui, nereikaling\u0173 u\u017etvank\u0173 \u0161alinimas ir grie\u017etesn\u0117 migracijos keli\u0173 atv\u0117rimo kontrol\u0117. Taip pat raginama sukurti nepriklausom\u0105, vienodais metodais paremt\u0105 monitoringo sistem\u0105, apiman\u010di\u0105 svarbiausius upi\u0173 baseinus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Atlanto la\u0161i\u0161os Ispanijoje per 2015\u20132024 metus suma\u017e\u0117jo daugiau nei 80 proc., tod\u0117l svarstomas \u017evejybos draudimas ir grie\u017etesn\u0117 apsauga.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[10279,685,101,1133,673,5168,7965],"miestas":[],"class_list":["post-18961","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-atlanto-lasisa","tag-biologine-ivairove","tag-ekologija","tag-ispanija","tag-klimato-kaita","tag-uztvankos","tag-zvejyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18961","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18961"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18961\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18961"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18961"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18961"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=18961"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}