Kinija nuo 1980-\u0173j\u0173 \u012fgyvendino vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 \u017ealinimo program\u0173 pasaulyje ir, \u012fvairiais vertinimais, pasodino apie 78 mlrd. med\u017ei\u0173. Tai siejama su vadinam\u0105ja Did\u017ei\u0105ja \u017eali\u0105ja siena ir kitomis mi\u0161k\u0173 atk\u016brimo iniciatyvomis, kurios tur\u0117jo stabdyti dykum\u0117jim\u0105 ir v\u0117jo erozij\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau naujesni moksliniai tyrimai rodo, kad dalyje region\u0173 masinis ap\u017eeldinimas tur\u0117jo ir neplanuot\u0173 pasekmi\u0173. Mokslininkai \u012fsp\u0117ja, kad ypa\u010d sausesn\u0117se \u0161iaur\u0117s ir \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 teritorijose padid\u0117j\u0119 mi\u0161k\u0173 plotai gali apsunkinti vietos vandens balans\u0105.<\/p>\n
Kaip mi\u0161kai kei\u010dia vandens apytak\u0105<\/p>\n
Viena pagrindini\u0173 rizik\u0173 siejama su evapotranspiracija, kai vanduo i\u0161garuoja i\u0161 dirvo\u017eemio ir i\u0161siskiria per augal\u0173 lapus. Mi\u0161kuose \u0161is procesas paprastai intensyvesnis nei pievose ar step\u0117se, tod\u0117l tam tikromis s\u0105lygomis daugiau vandens \u201ei\u0161eina\u201c \u012f atmosfer\u0105, o vietinis dr\u0117gm\u0117s balansas prast\u0117ja.<\/p>\n
Kaip pabr\u0117\u017eia tyr\u0117jai, kei\u010diant nat\u016bralias pievas \u012f mi\u0161k\u0105 galima gauti daugiau krituli\u0173 kai kuriose teritorijose, ta\u010diau kartu did\u0117ja ir bendras vandens praradimas per garavim\u0105. D\u0117l to dalis dr\u0117gm\u0117s gali persiskirstyti \u012f kitus regionus, o tankiai apgyvendintose vietov\u0117se vandens deficitas tik sustipr\u0117ja.<\/p>\n
Kod\u0117l problema ypa\u010d jautri \u0161iaur\u0117je<\/p>\n
\u0160iaur\u0117s Kinijoje vandens paklausa tradici\u0161kai didel\u0117 d\u0117l gyventoj\u0173 koncentracijos, pramon\u0117s ir \u017eem\u0117s \u016bkio. Tuo pat metu vandens i\u0161tekliai \u0161iame \u0161alies ruo\u017ee pasiskirst\u0119 netolygiai, tod\u0117l bet koks papildomas spaudimas hidrologiniam ciklui gali tur\u0117ti ap\u010diuopiam\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n
Be to, \u017ealinimo projekt\u0173 efektyvumas priklauso nuo to, kokios r\u016b\u0161ys sodinamos ir ar jos atitinka vietos ekosistemas. Monokult\u016bros ar vandeniui imlesn\u0117s r\u016b\u0161ys sausringuose plotuose gali paspartinti dirvo\u017eemio i\u0161saus\u0117jim\u0105, ypa\u010d jei kartu tr\u016bksta priemoni\u0173 dirvo\u017eemio dr\u0117gmei sulaikyti.<\/p>\n
K\u0105 si\u016blo mokslininkai ir kaip kei\u010diasi po\u017ei\u016bris<\/p>\n
Mokslininkai ragina mi\u0161k\u0173 atk\u016brimo programas planuoti ne vien pagal pasodint\u0173 med\u017ei\u0173 skai\u010di\u0173, bet pagal poveik\u012f vandens i\u0161tekliams ir regiono klimatui. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad dalyje teritorij\u0173 gali b\u016bti tikslingiau atkurti stepes, kr\u016bmynus ar mi\u0161rias ekosistemas, o ne tankius mi\u0161kus.<\/p>\n
Taip pat akcentuojama, kad sprendimai tur\u0117t\u0173 remtis vietos hidrologiniais duomenimis ir ilgalaikiu steb\u0117jimu, nes greiti rezultatai \u017ealinant gali maskuoti l\u0117tai augan\u010dias problemas. Kai kuriais atvejais prioritetu tampa ne nauj\u0173 plot\u0173 apsodinimas, o jau \u012fveist\u0173 teritorij\u0173 tvarkymas, r\u016b\u0161i\u0173 pakeitimas ir vandens taupymo priemon\u0117s \u017eem\u0117s \u016bkyje.<\/p>\n
Kinijos \u017ealinimo programos i\u0161lieka reik\u0161mingos kovoje su dykum\u0117jimu ir dulki\u0173 audromis, ta\u010diau tyrimai primena, kad gamtos atk\u016brimas n\u0117ra vienalytis receptas. Ten, kur vanduo yra ribotas i\u0161teklius, mi\u0161k\u0173 pl\u0117tra turi b\u016bti derinama su ai\u0161kiais vandens biud\u017eeto skai\u010diavimais, kad aplinkosaugin\u0117 nauda nevirst\u0173 nauju i\u0161\u0161\u016bkiu gyventojams ir \u016bkiui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kinija pasodino apie 78 mlrd. med\u017ei\u0173, ta\u010diau tyrimai rodo: sausringuose regionuose \u017ealinimas gali didinti evapotranspiracij\u0105 ir gilinti vandens tr\u016bkum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[10281,101,10282,448,673,4468,3708],"miestas":[],"class_list":["post-18963","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-dykumejimas","tag-ekologija","tag-evapotranspiracija","tag-kinija","tag-klimato-kaita","tag-misku-atkurimas","tag-vandens-istekliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18963","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18963"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18963\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18963"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18963"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18963"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=18963"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}