Tarptautin\u0117 energetikos agent\u016bra (IEA) skelbia, kad metano emisijos energetikos sektoriuje i\u0161lieka arti rekordini\u0173 lygi\u0173, nors technologi\u0161kai jau dabar b\u016bt\u0173 galima reik\u0161mingai suma\u017einti nuot\u0117kius. Naujausioje \u201eGlobal Methane Tracker 2026\u201c analiz\u0117je pabr\u0117\u017eiama, kad metano ma\u017einimas yra ne tik klimato, bet ir energetinio saugumo priemon\u0117.<\/p>\n
IEA vertinimu, pritaikius \u012frodytas metano ma\u017einimo priemones b\u016bt\u0173 galima kasmet rinkai \u201esugr\u0105\u017einti\u201c iki 200 mlrd. kubini\u0173 metr\u0173 duj\u0173. Tai rei\u0161kia, kad per nuot\u0117kius prarandamas duj\u0173 kiekis kai kuriais scenarijais vir\u0161ija poveik\u012f, kur\u012f rinkai tur\u0117t\u0173 svarbi\u0173 transporto mar\u0161rut\u0173 sutrikimai.<\/p>\n
Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais apie 70 proc. su i\u0161kastiniu kuru susijusi\u0173 metano emisij\u0173 teko 10 daugiausiai ter\u0161ian\u010di\u0173 valstybi\u0173. Tuo pat metu naftos ir duj\u0173 gavybos metano intensyvumas skirtingose \u0161alyse labai nevienodas: geriausi rinkos dalyviai yra daugiau nei 100 kart\u0173 efektyvesni u\u017e blogiausius.<\/p>\n
Trumpuoju laikotarpiu, jei eksportuotojai su laisvais paj\u0117gumais ir importuojan\u010dios \u0161alys greitai \u012fdiegt\u0173 pla\u010diai prieinamas priemones savo duj\u0173 sistemose, rink\u0105 gal\u0117t\u0173 papildyti beveik 15 mlrd. kubini\u0173 metr\u0173 duj\u0173. Ilgesn\u0117je perspektyvoje vien metano ma\u017einimas naftos ir duj\u0173 sektoriuje pasauliniu mastu gal\u0117t\u0173 kasmet duoti beveik 100 mlrd. kubini\u0173 metr\u0173, o su duj\u0173 deginimu fakeluose susijusi\u0173 nuostoli\u0173 ma\u017einimas atvert\u0173 dar apie 100 mlrd. kubini\u0173 metr\u0173.<\/p>\n
IEA pabr\u0117\u017eia, kad didel\u0117 dalis sprendim\u0173 yra gerai \u017einomi ir ekonomi\u0161kai racional\u016bs. Ma\u017edaug 70 proc. metano emisij\u0173 i\u0161 i\u0161kastinio kuro, tai yra beveik 85 mln. ton\u0173, jau dabar b\u016bt\u0173 galima suma\u017einti naudojant esamas technologijas, \u012fskaitant apie tris ketvirtadalius naftos ir duj\u0173 emisij\u0173 bei ma\u017edaug pus\u0119 su anglimi susijusi\u0173 emisij\u0173.<\/p>\n
Remiantis vidutin\u0117mis 2025 met\u0173 energijos kainomis, daugiau nei 35 mln. ton\u0173 metano b\u016bt\u0173 galima suma\u017einti be gryn\u0173j\u0173 s\u0105naud\u0173, nes sutaupytos dujos kompensuot\u0173 priemoni\u0173 ka\u0161tus. IEA pa\u017eymi, kad esant auk\u0161tesn\u0117ms kainoms ekonomi\u0161kai pagr\u012fst\u0173 priemoni\u0173 apimtis dar labiau i\u0161auga.<\/p>\n
Did\u017eiausias potencialas slypi vadinamojoje auk\u0161tupio grandyje, kuri sudaro apie 80 proc. naftos ir duj\u0173 sektoriaus metano emisij\u0173. Kanada ir Europos S\u0105junga jau yra \u012fvedusios grie\u017etesnius reikalavimus, o Brazilija, Gana ir Kazachstanas rengia pana\u0161ias reguliavimo priemones, skirtas nuot\u0117ki\u0173 paie\u0161kai, taisymui ir duj\u0173 i\u0161leidimo ribojimui.<\/p>\n
Ataskaitoje taip pat akcentuojamas palydovini\u0173 steb\u0117jim\u0173 vaidmuo: augantis palydov\u0173 skai\u010dius leid\u017eia grei\u010diau aptikti didelius emisij\u0173 \u012fvykius ir informuoti vald\u017eias bei operatorius. Kartu su Jungtini\u0173 Taut\u0173 Tarptautine metano emisij\u0173 steb\u0117senos observatorija (IMEO) IEA pristat\u0117 sistem\u0105, kuri tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti koordinuoti reagavim\u0105 \u012f tokius \u012fvykius.<\/p>\n
IEA skai\u010diavimai rodo, kad did\u017eioji dalis su Europoje vartojamu i\u0161kastiniu kuru susijusi\u0173 metano emisij\u0173 yra \u201e\u012fve\u017eamos\u201c per importo grandines. 2025 metais su naftos, duj\u0173 ir anglies importo tiekimo grandin\u0117mis siejamos emisijos Europai vertinamos ma\u017edaug 7 mln. ton\u0173, tai yra beveik dvigubai daugiau nei Europos vidaus i\u0161kastinio kuro sektoriaus emisijos.<\/p>\n
Pa\u010dioje Europoje apie 50 proc. metano emisij\u0173 i\u0161 i\u0161kastinio kuro tenka naftos ir duj\u0173 sektoriui, daugiausia paskirstymo ir kitoms \u201e\u017eemupio\u201c operacijoms. Likusi dalis siejama su anglies kasyklomis, ypa\u010d Lenkijoje ir Ukrainoje.<\/p>\n
IEA nurodo, kad Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ir Rumunijoje didesn\u0119 dal\u012f sudaro \u201eauk\u0161tupio\u201c emisijos, susijusios su gavyba ir pirminiu apdorojimu. Rumunijoje beveik ketvirtadalis naftos ir duj\u0173 emisij\u0173 priskiriama nebeeksploatuojamiems objektams, tod\u0117l vien inventorizacija ir sutvarkymas gali tur\u0117ti ap\u010diuopiam\u0105 poveik\u012f.<\/p>\n
Didieji gamintojai Europoje yra prisijung\u0119 prie Pasaulinio metano \u012fsipareigojimo, o Europos S\u0105jungos metano reglamento nuostatos palaipsniui \u012fsigalioja. Nuo 2025 met\u0173 prad\u0117ta taikyti daugiau reikalavim\u0173 d\u0117l privalomo steb\u0117jimo ir ataskait\u0173 teikimo, nuot\u0117ki\u0173 aptikimo ir taisymo program\u0173 bei duj\u0173 i\u0161leidimo ir deginimo ribojim\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto IEA atkreipia d\u0117mes\u012f, kad praktinis \u012fgyvendinimas skirtingose valstyb\u0117se nar\u0117se nevienodas. Nuo 2025 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 5 dienos \u0161alys turi nustatyti sankcij\u0173 taisykles u\u017e reikalavim\u0173 nesilaikym\u0105, ta\u010diau tokie re\u017eimai ne visur \u012fdiegti, o tai gali ma\u017einti reguliavimo efektyvum\u0105.<\/p>\n
Importo grandin\u0117je taip pat atsiranda nauj\u0173 pareig\u0173: importuotojai turi pateikti kokybin\u0119 informacij\u0105 apie kilm\u0119 ir transportavimo mar\u0161rutus, taip pat apie taikomas steb\u0117senos, matavimo, ataskait\u0173 teikimo ir verifikavimo priemones bei nuot\u0117ki\u0173 valdym\u0105. ES taip pat remia sertifikavimo ir vadinamojo atsekamumo bei \u201etrace-and-claim\u201c principus, kurie tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti \u012frodyti ma\u017e\u0105 metano intensyvum\u0105.<\/p>\n
IEA vertinimu, pagal \u0161iuo metu deklaruojamas politines priemones metano emisijos Europoje iki 2030 met\u0173 gal\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti apie 30 proc., o iki 2035 met\u0173 daugiau nei 40 proc. Jei pla\u010diai b\u016bt\u0173 diegiamos \u0161iandien prieinamos technologijos, emisijas b\u016bt\u0173 galima suma\u017einti daugiau nei 60 proc., i\u0161 j\u0173 apie 40 proc. pasiekiama be gryn\u0173j\u0173 s\u0105naud\u0173.<\/p>\n
Agent\u016bra i\u0161skiria ir konkret\u0173 regionin\u012f rezerv\u0105: vien anglies kasykl\u0173 metano panaudojimas Lenkijoje ir Ukrainoje sudaryt\u0173 reik\u0161ming\u0105 dal\u012f viso potencialo. Tokie sprendimai, pasak IEA, gali vienu metu ma\u017einti tar\u0161\u0105 ir stiprinti tiekimo stabilum\u0105, nes ma\u017eiau duj\u0173 prarandama dar prie\u0161 pasiekiant vartotojus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
IEA skai\u010diuoja, kad metano nuot\u0117ki\u0173 ma\u017einimas kasmet gal\u0117t\u0173 \u201esugr\u0105\u017einti\u201c iki 200 mlrd. kubini\u0173 metr\u0173 duj\u0173 ir stiprinti Europos energetin\u012f saugum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":19079,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[92],"tags":[2610,662,442,5987,10457,10458,3815],"miestas":[],"class_list":["post-19078","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-energetika","tag-dujos","tag-energetinis-saugumas","tag-europos-sajunga","tag-metanas","tag-metano-nuotekiai","tag-siltnamio-efekta-sukeliancios-dujos","tag-tarptautine-energetikos-agentura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19078","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19078"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19078\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/19079"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19078"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19078"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19078"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19078"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}