Kas naudinga senstan\u010diam \u017earnynui, gali b\u016bti naudinga ir senstan\u010dioms smegenims.<\/p>\n
Pirm\u0105 kart\u0105 tokio pob\u016bd\u017eio dvyni\u0173 tyrime nustatyta, kad kasdien vartojami baltym\u0173 ir prebiotik\u0173 papildai gali pagerinti vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 \u017emoni\u0173 atminties test\u0173 rezultatus. 2024 m. paskelbti duomenys ver\u010dia susim\u0105styti dar ir d\u0117l to, kad tas pats regimosios atminties ir mokymosi testas neretai naudojamas vertinant ankstyvuosius Alzheimerio ligos po\u017eymius.<\/p>\n
Dvigubai aklas tyrimas vertino du nebrangius augalini\u0173 skaidul\u0173 prebiotikus, daugelyje \u0161ali\u0173 parduodamus be recepto. Prebiotikai \u2013 tai nevir\u0161kinamos med\u017eiagos, kurios skatina \u017earnyno mikrobiot\u0105.<\/p>\n
Vienas papildas buvo inulinas \u2013 maistin\u0117 skaidula, priskiriama fruktan\u0173 klasei. Kitas \u2013 fruktooligosacharidas (FOS), augalinis angliavandenis, da\u017enai naudojamas kaip nat\u016bralus ma\u017eo kaloringumo saldiklis.<\/p>\n
Nor\u0117dami \u012fvertinti, kaip \u0161ie papildai veikia senstan\u010dias smegenis, \u201eKing’s College London\u201c mokslininkai \u012f tyrim\u0105 \u012ftrauk\u0117 36 dvyni\u0173 poras, kuri\u0173 vis\u0173 am\u017eius siek\u0117 bent 60 met\u0173. Kiekvienoje poroje dvyniai buvo atsitiktinai padalyti: vienas kasdien gaudavo prebiotik\u0105, sumai\u0161yt\u0105 su baltym\u0173 milteliais, o kitas \u2013 placebo miltelius.<\/p>\n
Po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 dvyniai, kurie ne\u017einodami vartojo inulin\u0105 arba FOS, da\u017eniau pasiek\u0117 geresni\u0173 rezultat\u0173 kognityviniuose testuose. Be to, kasdien vartojami skaidul\u0173 papildai buvo siejami su ne\u017eymiais dvyni\u0173 \u017earnyno mikrobiomos skirtumais.<\/p>\n
Tarp pasteb\u0117t\u0173 poky\u010di\u0173 \u2013 didesnis nauding\u0173j\u0173 Bifidobacterium<\/i> bakterij\u0173 kiekis tiems, kurie vartojo inulin\u0105 ar FOS. Tyrimai su pel\u0117mis leid\u017eia manyti, kad Bifidobacterium<\/i> gali ma\u017einti kognityvinius sutrikimus, reguliuodamos \u017earnyno ir smegen\u0173 ry\u0161ius.<\/p>\n
\u201eD\u017eiugu matyti \u0161iuos poky\u010dius vos per 12 savai\u010di\u0173. Tai teikia didel\u0119 vilt\u012f gerinant sen\u0117jan\u010dios visuomen\u0117s smegen\u0173 sveikat\u0105 ir atmint\u012f\u201c, \u2013 paskelbus rezultatus sak\u0117 \u201eKing’s College London\u201c geriatrin\u0117s medicinos tyr\u0117ja Mary Ni Lochlainn.<\/p>\n
\u201e\u017darnyno ir smegen\u0173 a\u0161ies paslap\u010di\u0173 atskleidimas gali pasi\u016blyti nauj\u0173 b\u016bd\u0173, kaip ilgiau gyventi sveikiau\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
\u201eKing’s College London\u201c veikia did\u017eiausias Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je suaugusi\u0173j\u0173 dvyni\u0173 registras, o tokie tyrimai ypa\u010d vertingi norint atskirti genetikos ir aplinkos veiksni\u0173 poveik\u012f \u017emogaus sveikatai.<\/p>\n
Ankstesni tyrimai su grau\u017eikais rod\u0117, kad daug skaidul\u0173 turintys papildai, tokie kaip inulinas ir FOS, gali \u201epamaitinti\u201c storosios \u017earnos mikrobiom\u0105 ir sudaryti palankesnes s\u0105lygas \u201egerosioms\u201c bakterijoms klest\u0117ti. Kai kurios i\u0161 \u0161i\u0173 bakterij\u0173 siejamos su geresn\u0117mis kognityvin\u0117mis funkcijomis tiek gyv\u016bnams, tiek \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
\u012erodym\u0173 apie glaud\u0173 \u017earnyno ir smegen\u0173 ry\u0161\u012f kasmet daug\u0117ja. Dalis ekspert\u0173 d\u0117l \u0161ios s\u0105sajos \u017earnyn\u0105 net vadina \u201eantr\u0105ja smegen\u0173\u201c sistema, ta\u010diau tiksl\u016bs mechanizmai, kaip abi nerv\u0173 sistemos veikia kartu, vis dar n\u0117ra ai\u0161k\u016bs.<\/p>\n
Dvyni\u0173 tyrimas leid\u017eia manyti, kad tam tikri \u201esmegen\u0173 maistu\u201c vadinami produktai ar papildai gali tapti perspektyvia priemone kovojant su kognityviniu silpn\u0117jimu. Tai papildo ir kit\u0173 darb\u0173 i\u0161vadas, jog svarbios maistin\u0117s med\u017eiagos gali pad\u0117ti sul\u0117tinti smegen\u0173 sen\u0117jim\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160ios augalin\u0117s skaidulos yra pigios ir lengvai prieinamos, tod\u0117l finansini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 laikais gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudingos pla\u010diai \u017emoni\u0173 grupei. Jos taip pat yra saugios ir priimtinos\u201c, \u2013 teig\u0117 \u201eKing’s College London\u201c gydytoja geriatrijos specialist\u0117 Claire Steves.<\/p>\n
\u201eKitas m\u016bs\u0173 u\u017edavinys \u2013 patikrinti, ar \u0161is poveikis i\u0161lieka ilgiau ir ar pasitvirtina didesn\u0117se \u017emoni\u0173 grup\u0117se\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Nors prebiotikai, pana\u0161u, pagerino kai kuriuos kognityvini\u0173 funkcij\u0173 aspektus, pavyzd\u017eiui, atmint\u012f ir informacijos apdorojimo greit\u012f, tyrimas nenustat\u0117 reik\u0161mingos fizin\u0117s naudos. Pavyzd\u017eiui, raumen\u0173 mas\u0117s ma\u017e\u0117jimas tarp vyresni\u0173 dvyni\u0173, vartojusi\u0173 didesnio skaidul\u0173 kiekio papildus, nepager\u0117jo, nors inulinas ir FOS laikomi svarbiais veiksniais palaikant raumen\u0173 ir kaul\u0173 sistem\u0105.<\/p>\n
Tyrime daugiausia dalyvavo moterys. Nors mokslininkai rezultat\u0173 analiz\u0117je atsi\u017evelg\u0117 \u012f lyties skirtumus, jie pripa\u017eino, kad \u201eKing’s College London\u201c dvyni\u0173 grup\u0117je gali b\u016bti tam tikras atrankos \u0161ali\u0161kumas. Vis d\u0117lto moterys yra labiau linkusios sirgti Alzheimerio liga, o tokie tyrimai stiprina mint\u012f, kad kognityvinis silpn\u0117jimas ne visada yra vien tik smegen\u0173 liga \u2013 j\u012f gali lemti ir i\u0161oriniai veiksniai.<\/p>\n
Naujausia \u201eLancet\u201c demencijos komisija yra \u012fvertinusi, kad 7 proc. Alzheimerio ligos rizikos siejama su dideliu ma\u017eo tankio lipoprotein\u0173 (MTL) kiekiu vidutiniame am\u017eiuje. MTL perne\u0161a cholesterol\u012f ir riebal\u0173 r\u016bg\u0161tis po organizm\u0105.<\/p>\n
\u0160is rizikos veiksnys, kaip teigiama 2025 m. \u201eKing’s College London\u201c mokslinink\u0173 vadovautame tyrime, gali pad\u0117ti paai\u0161kinti, kod\u0117l moterys Alzheimerio liga suserga ma\u017edaug dukart da\u017eniau nei vyrai.<\/p>\n
Taip pat 2025 m. mokslininkai prane\u0161\u0117, kad tiek \u017emon\u0117ms, tiek pel\u0117ms ma\u017eesnis Bifidobacterium<\/i> ir Akkermansia<\/i> santykis \u017earnyno bakterijose siejamas su i\u0161s\u0117tine skleroze, o toks disbalansas buvo susij\u0119s ir su sunkesne ligos eiga.<\/p>\n
\u017darnynas daro \u012ftak\u0105 daugeliui organizmo sistem\u0173, \u012fskaitant imunin\u0119 ir centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105. Mikroorganizm\u0173 bendrijos \u201emaitinimas\u201c tam tikrais prebiotikais ir probiotikais ateityje gali atverti keli\u0105 gydant \u012fvairias ligas.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c.<\/p>\n
Ankstesn\u0117 \u0161io straipsnio versija buvo paskelbta 2024 m. kov\u0105.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kas naudinga senstan\u010diam \u017earnynui, gali b\u016bti naudinga ir senstan\u010dioms smegenims. Pirm\u0105 kart\u0105 tokio pob\u016bd\u017eio dvyni\u0173 tyrime nustatyta, kad kasdien vartojami baltym\u0173 ir prebiotik\u0173 papildai gali pagerinti vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 \u017emoni\u0173 atminties test\u0173 rezultatus. 2024 m. paskelbti duomenys ver\u010dia susim\u0105styti dar ir d\u0117l to, kad tas pats regimosios atminties ir mokymosi testas neretai naudojamas vertinant […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1921,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1920","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1920","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1920"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1920\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1921"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1920"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1920"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1920"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1920"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}