Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad dalis maiste ir vandenyje aptinkam\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, \u012fskaitant pesticidus, gali paveikti \u017earnyno mikrobiom\u0105 labiau, nei manyta anks\u010diau. Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad poveikis n\u0117ra vien teorinis: su liku\u010diais susiduriama kasdien, nes jie patenka \u012f \u012fprastus vaisius, dar\u017eoves ir geriam\u0105j\u012f vanden\u012f.<\/p>\n
\u017durnale Nature Microbiology publikuotame darbe ap\u017evelgta, kaip \u012fvairios pla\u010diai paplitusios med\u017eiagos gali slopinti nauding\u0173 \u017earnyno bakterij\u0173 augim\u0105 ir keisti j\u0173 veikl\u0105. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad net chemikalai, sukurti veikti konkre\u010dius kenk\u0117jus ar pikt\u017eoles, gali tur\u0117ti netiesiogin\u012f poveik\u012f \u017emogaus organizmui per mikrobiom\u0105.<\/p>\n
\u201eNustat\u0117me, kad daugelis chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, nors ir sukurtos veikti konkre\u010dius taikinius, taip pat veikia \u017earnyno bakterijas. Kai kuri\u0173 j\u0173 poveikis buvo gerokai stipresnis, nei tik\u0117jom\u0117s\u201c, \u2013 sak\u0117 viena i\u0161 tyrimo bendraautori\u0173 Indra Rou.<\/p>\n
Tyrime i\u0161skirta, kad ypa\u010d didel\u012f d\u0117mes\u012f verta skirti pesticidams, tarp j\u0173 herbicidams ir insekticidams, kurie naudojami \u017eem\u0117s \u016bkyje. Tyr\u0117jai taip pat kelia hipotez\u0119, kad kai kurios bakterijos, bandydamos prisitaikyti prie chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikio, gali \u012fgyti atsparumo mechanizm\u0173, kurie gali sietis ir su atsparumo antibiotikams did\u0117jimu.<\/p>\n
Praktinis patarimas, kur\u012f kartoja ir visuomen\u0117s sveikatos specialistai, i\u0161lieka paprastas: vaisius ir dar\u017eoves reik\u0117t\u0173 kruop\u0161\u010diai nuplauti po tekan\u010diu vandeniu. Tai nepanaikina vis\u0173 liku\u010di\u0173, ypa\u010d jei dalis j\u0173 yra \u012fsig\u0117r\u0119 \u012f \u017eiev\u0119 ar mink\u0161tim\u0105, ta\u010diau gali suma\u017einti ant pavir\u0161iaus esan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n
Aplinkosaugos ir vartotoj\u0173 organizacija Environmental Working Group (EWG) kasmet skelbia s\u0105ra\u0161\u0105 produkt\u0173, kuriuose, remiantis laboratorini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, da\u017eniau aptinkama daugiau pesticid\u0173 liku\u010di\u0173. \u0160is s\u0105ra\u0161as da\u017enai vadinamas purvina dvylika ir naudojamas kaip orientyras, kuriuos produktus \u017emon\u0117s, jei turi galimyb\u0119, da\u017eniau renkasi ekologi\u0161kus.<\/p>\n
\u012e purvina dvylika EWG s\u0105ra\u0161uose paprastai patenka lapiniai \u017ealumynai ir uogos, taip pat keli vaisiai bei bulv\u0117s. Minimi produktai yra \u0161pinatai, lapiniai kop\u016bstai, bra\u0161k\u0117s, vynuog\u0117s, nektarinai, persikai, vy\u0161nios, obuoliai, gervuog\u0117s, kriau\u0161\u0117s, bulv\u0117s ir m\u0117lyn\u0117s.<\/p>\n
Kartu EWG skelbia ir vadinam\u0105j\u012f \u0161var\u0173 penkioliktuk\u0105, tai yra produktus, kuriuose liku\u010diai aptinkami re\u010diau arba ma\u017eesniais kiekiais. \u0160iuose s\u0105ra\u0161uose da\u017eniau minimi ananasai, saldieji kukur\u016bzai, avokadai, papajos, svog\u016bnai, \u0161paragai, kop\u016bstai, \u017eiediniai kop\u016bstai, arb\u016bzai, mangai, bananai, morkos, pievagrybiai ir kiviai.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 vartojimo atsisakyti nereik\u0117t\u0173, nes j\u0173 nauda mitybai yra didel\u0117. Ta\u010diau s\u0105moningas pasirinkimas, sezoni\u0161kumas, patikima kilm\u0117, kruop\u0161tus plovimas ir, jei \u012fmanoma, ekologi\u0161k\u0173 produkt\u0173 rinkimasis jautriausioms grup\u0117ms gali pad\u0117ti suma\u017einti nereikaling\u0105 kasdien\u0119 pesticid\u0173 liku\u010di\u0173 na\u0161t\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji tyrimai sieja pesticid\u0173 ir kit\u0173 chemikal\u0173 poveik\u012f su \u017earnyno mikrobiomo poky\u010diais: \u0161tai produktai, kuriuose liku\u010di\u0173 aptinkama da\u017eniau.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[10731,10730,1796,4914,4915,1845],"miestas":[],"class_list":["post-19275","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-ekologiski-produktai","tag-environmental-working-group","tag-maisto-sauga","tag-pesticidai","tag-vaisiai-ir-darzoves","tag-zarnyno-mikrobiomas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19275","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19275"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19275\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19275"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19275"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19275"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19275"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}