Europos S\u0105jungoje rengiamas atnaujintas Kibernetinio saugumo aktas gali paveikti ne tik Kinijos, bet ir JAV technologij\u0173 \u012fmones. Tai parei\u0161k\u0117 pagrindin\u0117 Europos Parlamento derybinink\u0117 d\u0117l teis\u0117s akto per\u017ei\u016bros, \u010cekijos europarlamentar\u0117 Mark\u00e9ta Gregorov\u00e1.<\/p>\n
Jos teigimu, taisykl\u0117s bus taikomos visiems tiek\u0117jams, kurie veikia ES rinkoje, ta\u010diau nesilaiko nustatyt\u0173 reikalavim\u0173. Europarlamentar\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u012fmon\u0117ms, kurios ne\u012fvykdys nauj\u0173 prievoli\u0173, gali kilti reali\u0173 pasekmi\u0173, \u012fskaitant apribojimus dalyvauti tam tikrose tiekimo grandin\u0117se.<\/p>\n
Europos Komisijos pateiktas pasi\u016blymas numato daugiau d\u0117mesio skirti ne tik techniniams, bet ir vadinamiesiems netechniniams rizikos veiksniams, susijusiems su tre\u010diosiomis \u0161alimis. Praktikoje tai reik\u0161t\u0173, kad ES institucijos ir nacionalin\u0117s prie\u017ei\u016bros institucijos gal\u0117t\u0173 sistemi\u0161kiau vertinti, ar konkre\u010dios kilm\u0117s \u0161alies tiek\u0117jai kelia papildom\u0173 kibernetinio saugumo gr\u0117smi\u0173.<\/p>\n
Pagal \u0161i\u0105 logik\u0105 valstyb\u0117 gali b\u016bti \u012fvardyta kaip kelianti kibernetinio saugumo susir\u016bpinim\u0105, o joje \u012fsik\u016brusios bendrov\u0117s b\u016bt\u0173 priskiriamos didel\u0117s rizikos tiek\u0117jams. Tokia klasifikacija gali reik\u0161ti grie\u017etesnius reikalavimus, papildomus audit\u0173 ir atitikties \u012frodymus arba ribojimus kritin\u0117s infrastrukt\u016bros ir vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 grandin\u0117se.<\/p>\n
Nors vie\u0161ose diskusijose da\u017eniausiai minimi Kinijos gamintojai, pastaruoju metu dalis Europos sostini\u0173 vis da\u017eniau kelia klausim\u0105 d\u0117l priklausomyb\u0117s nuo JAV bendrovi\u0173 teikiam\u0173 kritini\u0173 skaitmenini\u0173 paslaug\u0173. Tai apima debesijos infrastrukt\u016br\u0105, kibernetinio saugumo sprendimus, ry\u0161i\u0173 bei tapatyb\u0117s valdymo sistemas, nuo kuri\u0173 priklauso tiek valstyb\u0117s institucijos, tiek strateginiai sektoriai.<\/p>\n
\u0160iame kontekste pabr\u0117\u017eiama ir geopolitin\u0117 rizika: jei teisin\u0117 ar politin\u0117 aplinka tre\u010diojoje \u0161alyje sudaro prielaidas priverstiniam duomen\u0173 atskleidimui ar tiekimo nutraukimui, tai gali b\u016bti vertinama kaip sisteminis pavojus. D\u0117l to ES siekia tur\u0117ti ai\u0161kesn\u012f vertinimo mechanizm\u0105 ir daugiau svert\u0173, jei rizika laikoma per didele.<\/p>\n
Gregorov\u00e1 taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad dalies JAV bendrovi\u0173 santykis su ES reguliavimu n\u0117ra pavyzdinis, o tai, jos vertinimu, tur\u0117t\u0173 b\u016bti persp\u0117jimas ir kibernetinio saugumo srityje. Ji leido suprasti, kad ankstesn\u0117 patirtis, \u012fgyvendinant Skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 akt\u0105, rodo, jog atitiktis ES taisykl\u0117ms ne visada u\u017etikrinama skland\u017eiai.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu ES valstyb\u0117s nar\u0117s vis aktyviau kalba apie poreik\u012f stiprinti europines technologines alternatyvas, ypa\u010d ten, kur sprendimai tampa kriti\u0161kai svarb\u016bs vie\u0161ajam sektoriui ir saugumui. Kibernetinio saugumo aktas \u0161iame paveiksle matomas kaip instrumentas, galintis nustatyti ai\u0161kesnes \u017eaidimo taisykles tiek vietos, tiek tarptautiniams tiek\u0117jams.<\/p>\n
Kol kas teis\u0117s akto per\u017ei\u016bra teb\u0117ra deryb\u0173 etape, tod\u0117l galutin\u0117s formuluot\u0117s ir konkre\u010dios priemon\u0117s dar gali keistis. Vis d\u0117lto kryptis ai\u0161ki: ES nori daugiau kontrol\u0117s vertinant tiekimo grandini\u0173 patikimum\u0105, o did\u017eiosioms technologij\u0173 bendrov\u0117ms tai gali reik\u0161ti nauj\u0105 atitikties kartel\u0119 Europoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
ES svarsto atnaujint\u0105 Kibernetinio saugumo akt\u0105, kuris gali \u012fvesti rizikos vertinim\u0105 ir ribojimus tiek\u0117jams, \u012fskaitant JAV technologij\u0173 \u012fmones.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":19325,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[667,2159,442,100,10793,10792,99],"miestas":[],"class_list":["post-19324","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-europos-komisija","tag-europos-parlamentas","tag-europos-sajunga","tag-internetas","tag-jav-technologiju-imones","tag-kibernetinio-saugumo-aktas","tag-kibernetinis-saugumas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19324","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19324"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19324\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/19325"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19324"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19324"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19324"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19324"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}