Naujausioje Europos aplinkos agent\u016bros (EAA) ap\u017evalgoje teigiama, kad iki 20 proc. oro kokyb\u0117s matavimo sto\u010di\u0173 Europoje fiksuoja tar\u0161\u0105, vir\u0161ijan\u010di\u0105 \u0161iuo metu galiojan\u010dius Europos S\u0105jungos standartus. Vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 i\u0161lieka smulkiosios kietosios dalel\u0117s PM2,5, galin\u010dios prasiskverbti giliai \u012f plau\u010dius ir patekti \u012f kraujotak\u0105.<\/p>\n
PM2,5 susidaro ne tik d\u0117l keli\u0173 transporto. Prie tar\u0161os prisideda pramon\u0117s objektai, naftos perdirbimas, cemento gamyba, i\u0161kastinio kuro deginimas, o kai kuriais sezonais ir mi\u0161k\u0173 gaisr\u0173 d\u016bmai.<\/p>\n
EAA duomenys rodo, kad 2024\u20132025 met\u0173 laikotarpiu did\u017eiausi metiniai PM2,5 vidurkiai buvo fiksuoti piet\u0173 Italijoje. Kai kuriose vietov\u0117se rodikliai smarkiai vir\u0161ijo Europos S\u0105jungos metin\u0119 rib\u0105, siekian\u010di\u0105 25 mikrogramus kubiniame metre.<\/p>\n
Italijos miesteliuose Ceglie Messapica ir Torchiarolo metiniai vidurkiai atitinkamai siek\u0117 apie 117 ir 113 mikrogram\u0173 kubiniame metre. Tokie skai\u010diai rodo ne pavienius trumpalaikius \u0161uolius, o ilgalaik\u0119 problem\u0105, tiesiogiai susijusi\u0105 su sveikatos rizikomis.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad dideli PM2,5 \u0161uoliai piet\u0173 Italijoje \u017eiem\u0105 da\u017enai siejami su biomas\u0117s deginimu, ypa\u010d k\u016brenimu \u017eidiniuose ir krosnyse. \u0160altuoju sezonu prie tar\u0161os prisideda ir meteorologin\u0117s s\u0105lygos, kai atmosfera pras\u010diau i\u0161sklaido ter\u0161alus.<\/p>\n
\u201eTokius \u0161uolius daugiausia lemia biomas\u0117s deginimas \u017eiem\u0105, da\u017eniausiai \u017eidiniuose\u201c, \u2013 sak\u0117 Bari universiteto chemijos ir aplinkos poveikio profesorius Gianluigi De Gennaro.<\/p>\n
Pasak jo, tar\u0161a sustipr\u0117ja ir d\u0117l suma\u017e\u0117jusios atmosferos gebos i\u0161sklaidyti daleles tam tikru met\u0173 laiku. Tai siejama su \u017eemesniu ir tankesniu ribiniu atmosferos sluoksniu, kuris gali riboti ter\u0161al\u0173 \u201ei\u0161sisklaidym\u0105\u201c vir\u0161 gyvenam\u0173j\u0173 teritorij\u0173.<\/p>\n
Ry\u0161kus tar\u0161os \u201e\u017eidinys\u201c matomas ir \u0161iaur\u0117s Italijoje, kur koncentruota pramon\u0117 ir intensyvus transportas. \u010cia nema\u017eai vietovi\u0173 metiniai kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 rodikliai balansuoja ties 25 mikrogram\u0173 kubiniame metre riba, tod\u0117l net nedideli poky\u010diai gali lemti jos vir\u0161ijim\u0105.<\/p>\n
2024\u20132025 met\u0173 laikotarpiu, be Italijos, rib\u0105 vir\u0161ijan\u010dios reik\u0161m\u0117s fiksuotos ir kai kuriuose Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, \u0160iaur\u0117s Makedonijos, Rumunijos bei Turkijos regionuose. EAA duomenyse i\u0161siskiria ir vienas Kopenhagos matavimo ta\u0161kas, kuriame u\u017efiksuotas apie 95 mikrogram\u0173 kubiniame metre metinis vidurkis.<\/p>\n
EAA vertinimu, did\u017eiausi su ilgalaikiu PM2,5 poveikiu siejami mirtingumo rodikliai 100 000 gyventoj\u0173 tenka Balkan\u0173 ir Ryt\u0173 Europos \u0161alims. Tarp da\u017eniausiai minim\u0173 valstybi\u0173 yra Albanija, Bulgarija, Graikija ir Rumunija, kur tar\u0161os na\u0161ta sveikatai laikoma ypa\u010d didel\u0117.<\/p>\n
Palyginamuose vertinimuose Italija taip pat i\u0161siskiria auk\u0161tesniais su PM2,5 siejamais mirtingumo rodikliais nei pana\u0161aus dyd\u017eio \u0161alys, tokios kaip Ispanija, Pranc\u016bzija ar Vokietija. Ma\u017eiausios reik\u0161m\u0117s da\u017eniau fiksuojamos \u0160iaur\u0117s Europoje, \u012fskaitant Islandij\u0105, Suomij\u0105, \u0160vedij\u0105, Estij\u0105 ir Norvegij\u0105.<\/p>\n
Nors ilgalaik\u0117 tendencija daugelyje \u0161ali\u0173 ger\u0117janti, sveikatos rizika i\u0161lieka didel\u0117, ypa\u010d vertinant pagal grie\u017etesnes Pasaulio sveikatos organizacijos gaires. PSO rekomenduojama metin\u0117 PM2,5 riba yra 5 mikrogramai kubiniame metre, tod\u0117l dauguma europie\u010di\u0173 pagal \u0161\u012f kriterij\u0173 vis dar kv\u0117puoja nesaugiu oru.<\/p>\n
Be PM2,5, specialistai i\u0161skiria ir kitus ter\u0161alus: PM10 daleles, pa\u017eemio ozon\u0105 bei benzo(a)piren\u0105. Pa\u017eemio ozonas susidaro saul\u0117s \u0161viesai veikiant ter\u0161al\u0173 mi\u0161inius, susijusius su transporto ir pramon\u0117s emisijomis, o benzo(a)pirenas siejamas su d\u016bmais, degimo procesais ir kai kuriais buitiniais \u0161altiniais.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad asmenin\u0117 apsauga prasideda nuo paprast\u0173 sprendim\u0173, ypa\u010d miestuose. Rekomenduojama v\u0117dinti patalpas ne piko metu, kai eismas intensyviausias, o didesn\u0117s tar\u0161os dienomis riboti intensyvi\u0105 fizin\u0119 veikl\u0105 lauke.<\/p>\n
Prakti\u0161kai gali pad\u0117ti ir patalp\u0173 oro valytuvas, nors jis nepakei\u010dia tar\u0161os ma\u017einimo priemoni\u0173 \u201eprie \u0161altinio\u201c. Taip pat patariama rinktis sertifikuotas krosneles, vengti deginti kur\u0105 dienomis, kai tar\u0161a linkusi kauptis, ir sekti realaus laiko oro kokyb\u0117s informacij\u0105 program\u0117l\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
EAA duomenys rodo, kad iki 20 proc. sto\u010di\u0173 Europoje vir\u0161ija ES normas: paai\u0161kiname, kur PM2,5 blogiausias, kas j\u012f kelia ir kaip saugotis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":19364,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[10831,10832,2515,8964,4059,3152,10830],"miestas":[],"class_list":["post-19363","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-10831","tag-europos-aplinkos-agentura","tag-italija","tag-kietosios-daleles","tag-oro-tarsa","tag-pasaulio-sveikatos-organizacija","tag-pm2"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19363","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19363"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19363\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/19364"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19363"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19363"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19363"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19363"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}