NASA marsaeigis \u201eCuriosity\u201c dar kart\u0105 primin\u0117, kad Raudonoji planeta geba nustebinti net po daugiau nei de\u0161imtme\u010dio darbo. \u0160\u012fkart netik\u0117tumas \u012fvyko gr\u0119\u017eiant uol\u0105, kai m\u0117ginys elg\u0117si visai ne taip, kaip prognozavo in\u017einieriai ir geologai.<\/p>\n
2026 metais baland\u017eio 25 dien\u0105 \u201eCuriosity\u201c \u012fgr\u0119\u017e\u0117 sukam\u0105ja ir sm\u016bgine sistema \u012f uol\u0105, pavadint\u0105 Atakama. Planas buvo \u012fprastas: susmulkinti pavir\u0161in\u012f sluoksn\u012f \u012f miltelius ir perduoti juos vidiniams prietaisams cheminei bei mineraloginei analizei.<\/p>\n
Ta\u010diau i\u0161traukus gr\u0105\u017et\u0105 \u012fvyko tai, ko misijos komanda iki \u0161iol nebuvo fiksavusi: prie gr\u0105\u017eto movos liko prikib\u0119s visas apie 13 kilogram\u0173 sveriantis uolos luitas. NASA pa\u017eym\u0117jo, kad ankstesniais atvejais gr\u0119\u017eimas b\u016bdavo suskald\u0119s vir\u0161utinius sluoksnius, bet uola dar niekada nebuvo \u201ei\u0161keliavusi\u201c kartu su \u012frankiu.<\/p>\n
Tokie incidentai i\u0161ry\u0161kina pagrindin\u012f nuotolini\u0173 planetini\u0173 misij\u0173 i\u0161\u0161\u016bk\u012f: net kruop\u0161\u010diausi bandymai \u017dem\u0117je neleid\u017eia tiksliai numatyti, kaip elgsis reali med\u017eiaga Marse. Uolien\u0173 sandara gali tur\u0117ti mikroskopini\u0173 \u012ftr\u016bkim\u0173, skirtingo kietumo zon\u0173 ir nevienodai sukimban\u010di\u0173 sluoksni\u0173, kurie pasimato tik \u012frankiui kontaktuojant su pavir\u0161iumi.<\/p>\n
Marse geologini\u0173 m\u0117gini\u0173 negalima tirti \u201erankomis\u201c vietoje, tod\u0117l kiekvienas gr\u0119\u017eimas yra ir eksperimentas. \u201eCuriosity\u201c gr\u0105\u017etas sukurtas ne tik sukti, bet ir \u201ekaltuku\u201c sm\u016bgiuoti, kad uoliena virst\u0173 smulkiais milteliais, tinkamais analizei, ta\u010diau tokia apkrova kartais sukelia neplanuot\u0105 skilim\u0105.<\/p>\n
Per savo darb\u0105 Marse nuo 2012 met\u0173 \u201eCuriosity\u201c ne kart\u0105 susid\u016br\u0117 su sud\u0117tingu reljefu ir techniniais i\u0161\u0161\u016bkiais. Ypa\u010d daug d\u0117mesio tekdavo gr\u0119\u017eimo mechanizmui: ankstesniais metais buvo fiksuoti perkusin\u0117s dalies elektros sutrikimai, \u012ftarta, kad stabd\u012f trikdo nuolau\u017ea, o v\u0117liau sustojo gr\u0105\u017eto padavimo mechanizmas, tod\u0117l gr\u0119\u017eimai kur\u012f laik\u0105 buvo pristabdyti.<\/p>\n
\u0160\u012f kart\u0105 komanda pirmiausia band\u0117 i\u0161judinti prikibus\u012f luit\u0105 vibruodama \u012frank\u012f, ta\u010diau rezultato nebuvo. 2026 metais baland\u017eio 29 dien\u0105 pakartojus bandym\u0105 nuo uolos byr\u0117jo sm\u0117lis, bet pats luitas vis dar laik\u0117si.<\/p>\n
Galiausiai 2026 metais gegu\u017e\u0117s 1 dien\u0105 uola atsikabino. NASA nurod\u0117, kad buvo kei\u010diama gr\u0105\u017eto pad\u0117tis, jis buvo sukamas ir vibruojamas, o luitas nukrit\u0119s ant grunto dar ir suskilo.<\/p>\n
Nors toks epizodas atrodo kaip nes\u0117km\u0117, jis misijai taip pat yra vertinga informacija: i\u0161 uolienos elgsenos galima spr\u0119sti apie jos sluoksniuotum\u0105 ir mechanines savybes. Tokie duomenys padeda geriau planuoti b\u016bsimus gr\u0119\u017eimus ir ma\u017einti rizik\u0105, kad instrumentai patirs didesn\u012f nusid\u0117v\u0117jim\u0105.<\/p>\n
\u201eCuriosity\u201c misija i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo planuota ma\u017edaug dvejiems metams, ta\u010diau t\u0119siasi jau gerokai ilgiau. Per \u0161\u012f laik\u0105 marsaeigis reik\u0161mingai prisid\u0117jo prie Marso istorijos rekonstrukcijos, \u012fskaitant senovinio vandens p\u0117dsakus, geologini\u0173 sluoksni\u0173 analiz\u0119 ir organini\u0173 jungini\u0173 paie\u0161kas, o komanda \u017dem\u0117je nuolat pritaiko darb\u0105 prie planetos pateikiam\u0173 staigmen\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NASA marsaeigis \u201eCuriosity\u201c Marse patyr\u0117 nereg\u0117t\u0105 incident\u0105: gr\u0105\u017etas i\u0161k\u0117l\u0117 apie 13 kilogram\u0173 uolos luit\u0105, kur\u012f pavyko numesti tik po keli\u0173 bandym\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":19393,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1543,1546,2209,1545,10871,10870,1544],"miestas":[],"class_list":["post-19392","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-curiosity","tag-gale-krateris","tag-kosmoso-misijos","tag-marsas","tag-marso-geologija","tag-marso-tyrimai","tag-nasa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19392","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19392"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19392\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/19393"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19392"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19392"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19392"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19392"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}