Gegu\u017e\u0117 \u2013 vienas svarbiausi\u0173 m\u0117nesi\u0173 bij\u016bnams, nes tuomet augalas pereina i\u0161 intensyvaus lapijos augimo \u012f \u017eiedpumpuri\u0173 formavim\u0105 ir \u017eyd\u0117jim\u0105. \u0160iuo laikotarpiu bij\u016bnams ypa\u010d svarbi stabili dr\u0117gm\u0117 ir subalansuotos maisto med\u017eiagos, tod\u0117l net nedidel\u0117s prie\u017ei\u016bros klaidos gali kainuoti \u017eiedus.<\/p>\n
Da\u017eniausia rekomendacija \u2013 laistyti re\u010diau, bet gausiau, kad vanduo pasiekt\u0173 \u0161aknis, o ne tik sudr\u0117kint\u0173 pavir\u0161i\u0173. Dirva tur\u0117t\u0173 b\u016bti tolygiai dr\u0117gna, bet ne permirkusi, o laistant verta stengtis ne\u0161lapinti lap\u0173, nes tai gali didinti grybelini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Gegu\u017e\u0119 bij\u016bnams paprastai ma\u017e\u0117ja azoto poreikis, o did\u0117ja fosforo ir kalio svarba. Fosforas siejamas su \u0161akn\u0173 sistema ir \u017eiedpumpuri\u0173 formavimu, o kalis padeda reguliuoti vandens apykait\u0105, stiprina augalo atsparum\u0105 ir palaiko \u017eyd\u0117jimo kokyb\u0119.<\/p>\n
Prakti\u0161kai tai rei\u0161kia, kad persistengus su azoto tr\u0105\u0161omis da\u017enai u\u017eauginama daug ve\u0161li\u0173 lap\u0173, ta\u010diau \u017eied\u0173 b\u016bna ma\u017eai arba j\u0173 visai neb\u016bna. Jei dirva lengva, sm\u0117linga ar seniai negerinta kompostu, maisto med\u017eiag\u0173 disbalansas i\u0161ry\u0161k\u0117ja dar grei\u010diau.<\/p>\n
Dar vienas svarbus darbas \u2013 atramos. Stamb\u016bs \u017eiedai, ypa\u010d po lietaus, smarkiai apsunkina stiebus, tod\u0117l v\u0117liau jie ima virsti ir l\u016b\u017ein\u0117ti, o tada augalas nuken\u010dia ne tik esteti\u0161kai, bet ir fiziologi\u0161kai.<\/p>\n
\u201eGegu\u017e\u0117 yra paskutinis momentas pasir\u016bpinti atramomis, kad stiebai nelinkt\u0173 nuo sunki\u0173 \u017eied\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia sodininkai.<\/p>\n
Nam\u0173 s\u0105lygomis da\u017enai si\u016bloma \u0161velni, organin\u0117 priemon\u0117 \u2013 skystis i\u0161 bulvi\u0173 lupen\u0173. \u0160i id\u0117ja paremta tuo, kad augalin\u0117s kilm\u0117s liekanos, tinkamai panaudotos, gali papildyti dirv\u0105 dalimi mikroelement\u0173, o svarbiausia \u2013 skatinti dirvos biologin\u012f aktyvum\u0105, jei liku\u010diai keliauja \u012f kompost\u0105.<\/p>\n
Vienas i\u0161 populiari\u0173 b\u016bd\u0173 \u2013 apie 150 gram\u0173 bulvi\u0173 lupen\u0173 u\u017epilti 1 litru vandens, u\u017evirti, atv\u0117sinti ir nuko\u0161ti. Gautu skys\u010diu bij\u016bnus si\u016bloma laistyti ma\u017edaug kas 2 savaites nuo gegu\u017e\u0117s iki \u017eyd\u0117jimo pabaigos, o nuko\u0161tas lupenas geriausia d\u0117ti \u012f kompost\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau svarbu nepainioti tokios priemon\u0117s su visaver\u010diu tr\u0119\u0161imu. Jei bij\u016bnai auga prastoje dirvoje, jiems da\u017enai reikia nuoseklesnio dirvos gerinimo kompostu, o tr\u0105\u0161\u0173 perteklius, ypa\u010d azoto, gali duoti prie\u0161ing\u0105 efekt\u0105 nei tikimasi.<\/p>\n
Jeigu bij\u016bnas neformuoja \u017eied\u0173, prie\u017eastys ne visada susijusios su ligomis ar kenk\u0117jais. Da\u017enai augalui reikia laiko: po pasodinimo bij\u016bnai gali prad\u0117ti pilnaverti\u0161kai \u017eyd\u0117ti tik po ma\u017edaug 2 met\u0173, kai sustipr\u0117ja \u0161aknys ir susiformuoja pakankamas atsinaujinimo pumpur\u0173 kiekis.<\/p>\n
Kita da\u017ena b\u0117da \u2013 netinkamas tr\u0119\u0161imas, kai dominuoja azotas, o fosforo ir kalio stinga. Taip pat \u012ftakos turi ir gen\u0117jimo klaidos: daugiame\u010diai \u017eoliniai bij\u016bnai paprastai kerpami ruden\u012f, ta\u010diau kr\u016bminiai, vadinamieji med\u0117jantys bij\u016bnai, genimi kitaip, tod\u0117l netinkamu metu pa\u0161alinus \u016bglius galima prarasti kit\u0173 met\u0173 \u017eiedus.<\/p>\n
Jei bij\u016bnai kasmet skurd\u017eiai \u017eydi, verta \u012fvertinti ir augimo viet\u0105: per daug pav\u0117sio, konkurencija su med\u017ei\u0173 \u0161aknimis, susl\u0117gta dirva ar prastas drena\u017eas da\u017enai lemia, kad augalas energij\u0105 skiria lapijai, o ne \u017eiedams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gegu\u017e\u0119 bij\u016bnams reikia ne tik vandens: paai\u0161kiname, kaip tr\u0119\u0161ti ir ko vengti, kad kr\u016bmai sukraut\u0173 \u017eiedus ir nelinkt\u0173 nuo j\u0173 svorio.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":19483,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[2032,3469,326,327,295,3082],"miestas":[],"class_list":["post-19482","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sodas-ir-darzas","tag-bijunai","tag-gelininkyste","tag-kompostas","tag-laistymas","tag-sodo-prieziura","tag-trasos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19482","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19482"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19482\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/19483"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19482"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19482"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19482"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19482"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}