{"id":19591,"date":"2026-05-07T11:19:28","date_gmt":"2026-05-07T11:19:28","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/07\/karibu-juroje-beveik-5-km-gylyje-aptiko-400-c-hidrotermini-lauka-ten-knibzda-gyvybe\/"},"modified":"2026-05-07T11:19:28","modified_gmt":"2026-05-07T11:19:28","slug":"karibu-juroje-beveik-5-km-gylyje-aptiko-400-c-hidrotermini-lauka-ten-knibzda-gyvybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/07\/karibu-juroje-beveik-5-km-gylyje-aptiko-400-c-hidrotermini-lauka-ten-knibzda-gyvybe\/","title":{"rendered":"Karib\u0173 j\u016broje beveik 5 km gylyje aptiko 400 \u00b0C hidrotermin\u012f lauk\u0105: ten knib\u017eda gyvyb\u0117"},"content":{"rendered":"<p>Karib\u0173 j\u016broje, Kaiman\u0173 \u012fduboje, mokslininkai fiksuoja vien\u0105 ekstremaliausi\u0173 \u017dem\u0117s buveini\u0173 \u2013 hidrotermin\u012f lauk\u0105, esant\u012f beveik 5 kilometr\u0173 gylyje. \u010cia i\u0161 j\u016bros dugno ver\u017eiasi mineralais prisotinti skys\u010diai, kuri\u0173 temperat\u016bra siekia apie 400 laipsni\u0173 Celsijaus, ta\u010diau, nepaisant to, vietov\u0117je aptinkama gyvyb\u0117s.<\/p>\n<p>\u0160is objektas \u017einomas kaip Beebe hidroterminis laukas ir laikomas vienu giliausi\u0173 patvirtint\u0173 hidrotermini\u0173 \u0161altini\u0173 pasaulyje. J\u012f u\u017efiksuoti pad\u0117jo giliavandeniai robotai, galintys dirbti did\u017eiuliame sl\u0117gyje, kur \u017emogui pasiekti prakti\u0161kai ne\u012fmanoma.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l 400 \u00b0C vanduo neverda?<\/p>\n<p>Nors 400 laipsni\u0173 Celsijaus temperat\u016bra skamba ne\u012ftik\u0117tinai, tokiame gylyje vanduo neverda d\u0117l mil\u017eini\u0161ko sl\u0117gio. Esant beveik 5 kilometr\u0173 gyliui, sl\u0117gis yra toks didelis, kad vandens virimo temperat\u016bra smarkiai pakyla, tod\u0117l superkar\u0161ti skys\u010diai gali i\u0161likti skystos b\u016bsenos.<\/p>\n<p>Hidroterminiai \u0161altiniai da\u017eniausiai formuojasi ten, kur skiriasi tektonin\u0117s plok\u0161t\u0117s. J\u016bros vanduo prasiskverbia \u012f ply\u0161ius, \u012fkaista priart\u0117j\u0119s prie magmos ar \u012fkaitusi\u0173 uolien\u0173, prisot\u0117ja metal\u0173 ir sieros jungini\u0173, o tuomet gr\u012f\u017eta \u012f dugno pavir\u0161i\u0173, sukeldamas chemi\u0161kai intensyvi\u0105, bet ekologi\u0161kai produktyvi\u0105 aplink\u0105.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Juodieji ir baltieji \u201ed\u016bmtraukiai\u201c<\/p>\n<p>Mokslin\u0117je literat\u016broje hidroterminiai \u0161altiniai da\u017eniausiai skirstomi \u012f vadinamuosius baltuosius ir juoduosius \u201ed\u016bmtraukius\u201c. Baltieji paprastai b\u016bna v\u0117sesni ir \u0161viesesni d\u0117l silicio dioksido bei kit\u0173 mineral\u0173, o juodieji \u2013 kar\u0161tesni ir \u201er\u016bko\u201c tamsiai, nes skys\u010diuose gausu metal\u0173 sulfid\u0173.<\/p>\n<p>Beebe lauke vyrauja b\u016btent juodieji \u201ed\u016bmtraukiai\u201c, primenantys pramoninius vamzd\u017eius, i\u0161 kuri\u0173 ver\u017eiasi tamsus mineralinis \u201ed\u016bmas\u201c. Nors pati srov\u0117 prie i\u0161\u0117jimo angos gali b\u016bti mirtinai kar\u0161ta, temperat\u016bra greitai krenta vos skys\u010diui susimai\u0161ius su aplinkiniu, gerokai v\u0117sesniu j\u016bros vandeniu.<\/p>\n<p>\u201e\u0160ie skys\u010diai yra labai kar\u0161ti, bet jie labai greitai atv\u0117sta, kai susimai\u0161o su j\u016bros vandeniu. \u0160altinis gali b\u016bti itin kar\u0161tas, ta\u010diau pasitraukus \u0161iek tiek \u012f \u0161on\u0105 temperat\u016bra gali siekti apie 20 laipsni\u0173 Celsijaus, o tai daugeliui gyv\u016bn\u0173 jau tinkama\u201c, \u2013 sak\u0117 Londono Gamtos istorijos muziejaus tyr\u0117ja Maggie Georgieva.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kokia gyvyb\u0117 i\u0161gyvena be saul\u0117s?<\/p>\n<p>\u0160ioje giliavanden\u0117je zonoje n\u0117ra saul\u0117s \u0161viesos, tod\u0117l \u012fprasta fotosinteze paremta mitybos grandin\u0117 neveikia. Vis d\u0117lto ekosistem\u0105 palaiko chemosintez\u0117 \u2013 mikroorganizmai energij\u0105 gauna ne i\u0161 \u0161viesos, o i\u0161 chemini\u0173 reakcij\u0173, pavyzd\u017eiui, oksiduodami sieros vandenil\u012f ar kitus junginius, kuri\u0173 gausu hidroterminiuose skys\u010diuose.<\/p>\n<p>Prie Beebe \u0161altini\u0173 fiksuotos \u012fvairios r\u016b\u0161ys, galin\u010dios gyventi tokiose s\u0105lygose: aptikta zoarcid\u0173 \u0161eimos \u017euv\u0173, j\u016br\u0173 anemon\u0173, smulki\u0173 v\u0117\u017eiagyvi\u0173 ir kolonij\u0173 ne\u012fprast\u0173 kreve\u010di\u0173. Prane\u0161ama, kad dalis \u0161i\u0173 kreve\u010di\u0173 turi \u0161viesai jautr\u0173 organ\u0105, padedant\u012f orientuotis labai silpno ap\u0161vietimo s\u0105lygomis, kur vyrauja tik blank\u016bs \u0161vyt\u0117jimai ir prietais\u0173 \u0161viesos.<\/p>\n<p>Tokie radiniai svarb\u016bs ne tik siekiant suprasti, kaip gyvyb\u0117 prisitaiko prie ekstremali\u0173 s\u0105lyg\u0173, bet ir ai\u0161kinantis ankstyvosios gyvyb\u0117s \u017dem\u0117je scenarijus. Be to, hidroterminiai laukai da\u017enai minimi ir kaip analogai ie\u0161kant gyvyb\u0117s u\u017e \u017dem\u0117s rib\u0173, pavyzd\u017eiui, po ledu slypin\u010diuose vandenynuose kai kuriuose Saul\u0117s sistemos palydovuose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Karib\u0173 j\u016broje beveik 5 km gylyje aptiktas Beebe hidroterminis laukas, kur 400 \u00b0C skys\u010diai neverda d\u0117l sl\u0117gio, o aplink \u0161altinius klesti gyvyb\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[11083,11085,101,11084,11082,11081,11080],"miestas":[],"class_list":["post-19591","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-beebe-vent-field","tag-chemosinteze","tag-ekologija","tag-giliavandeniai-robotai","tag-hidroterminiai-saltiniai","tag-kaimanu-iduba","tag-karibu-jura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19591","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19591"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19591\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19591"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19591"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19591"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19591"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}