Brazilijos Atlanto mi\u0161ke pirm\u0105 kart\u0105 per ma\u017edaug 200 met\u0173 u\u017efiksuotas s\u0117kmingas raudon\u017eali\u0173 ar\u0173 (Ara chloropterus) per\u0117jimas. Du i\u0161sirit\u0119 jaunikliai tapo ai\u0161kiu \u017eenklu, kad r\u016b\u0161is gali sugr\u012f\u017eti \u012f pakrant\u0117s mi\u0161k\u0173 ekosistem\u0105, i\u0161 kurios buvo prakti\u0161kai i\u0161nykusi.<\/p>\n
\u0160is atvejis siejamas su kryptinga reintrodukcijos programa, kuri\u0105 2022 metais prad\u0117jo Brazilijos aplinkos ir atsinaujinan\u010di\u0173 gamtos i\u0161tekli\u0173 institutas Ibama. Pagrindinis tikslas buvo atkurti populiacij\u0105 regionuose, kur j\u0105 i\u0161st\u016bm\u0117 mi\u0161k\u0173 naikinimas ir neteis\u0117tas gaudymas prekybai augintiniais.<\/p>\n
Kaip vyko sugr\u0105\u017einimas \u012f gamt\u0105<\/p>\n
Programoje dalyvav\u0119 pauk\u0161\u010diai buvo laikomi nelaisv\u0117je, dalis j\u0173 \u012f ten pateko i\u0161 priva\u010di\u0173 nam\u0173 ar po konfiskavimo d\u0117l neteis\u0117tos prekybos laukiniais gyv\u016bnais. Prie\u0161 paleid\u017eiant \u012f laisv\u0119, pauk\u0161\u010diai buvo su\u017eym\u0117ti, laikyti karantine ir reabilituoti specializuotuose centruose.<\/p>\n
Svarbi proceso dalis buvo elgsenos paruo\u0161imas: ar\u0173 mokymas bendrauti tarpusavyje, prisitaikyti prie nat\u016brali\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo \u017emogaus. Tuomet jie buvo perkelti \u012f atkurt\u0105 mi\u0161ko teritorij\u0105 pietin\u0117je Bahijos valstijos dalyje, kur \u012frengtos lesyklos ir inkilai, padedantys pirmaisiais adaptacijos m\u0117nesiais.<\/p>\n
Du jaunikliai ir tylus steb\u0117jimas<\/p>\n
Kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta streso ir trikdymo, lizdaviet\u0117s buvo stebimos nuotoliniu b\u016bdu. Baland\u012f viename i\u0161 inkil\u0173 u\u017efiksuota, kad pasirod\u0117 du jaunikliai, o v\u0117liau jie paliko lizd\u0105 ir prad\u0117jo tyrin\u0117ti aplink\u0105.<\/p>\n
\u201eTai buvo labai ypatingas momentas\u201c, \u2013 sak\u0117 projekto koordinator\u0117 Ligia Ilg.<\/p>\n
\u201ePamatyti, kad jaunikliai gerai skraido, gauna maist\u0105 i\u0161 t\u0117v\u0173 ir pradeda patys ie\u0161koti lesalo, buvo nepaprastai jaudinanti patirtis\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu gamtosaugai<\/p>\n
S\u0117kmingas per\u0117jimas laikomas dvigubu laim\u0117jimu: jis rodo ne tik r\u016b\u0161ies sugr\u012f\u017eimo galimyb\u0119, bet ir tai, kad nelaisv\u0117je laikyti arai gali v\u0117l tapti visaverte laukin\u0117s populiacijos dalimi. Tai ypa\u010d aktualu r\u016b\u0161ims, kurios nukent\u0117jo nuo nelegalios prekybos ir buveini\u0173 nykimo.<\/p>\n
Gamtosaugininkai pabr\u0117\u017eia, kad Atlanto mi\u0161kas yra viena labiausiai fragmentuot\u0173 ir istori\u0161kai labiausiai nuniokot\u0173 Brazilijos ekosistem\u0173, tod\u0117l kiekvienas s\u0117kmingas atk\u016brimo atvejis yra reik\u0161mingas. Ilgalaik\u0117 s\u0117km\u0117 priklausys nuo buveini\u0173 apsaugos, kovos su neteis\u0117ta prekyba laukiniais gyv\u016bnais ir nuoseklaus populiacijos steb\u0117jimo.<\/p>\n
\u201eMintis, kad nelaisv\u0117je laikyti laukiniai arai renkasi \u017emoni\u0173 draugij\u0105, yra mitas\u201c, \u2013 sak\u0117 Ligia Ilg.<\/p>\n
Pasak jos, gav\u0119 pakankamai laiko ir tinkamas s\u0105lygas, tokie pauk\u0161\u010diai gali s\u0117kmingai gr\u012f\u017eti \u012f nat\u016brali\u0105 aplink\u0105 ir prisid\u0117ti prie ekosistem\u0173 atsigavimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Brazilijos Atlanto mi\u0161ke po ma\u017edaug 200 met\u0173 v\u0117l u\u017efiksuotas raudon\u017eali\u0173 ar\u0173 per\u0117jimas: du jaunikliai patvirtino reintrodukcijos s\u0117km\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[11088,685,11086,101,11089,11087,11090],"miestas":[],"class_list":["post-19592","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-ara-chloropterus","tag-biologine-ivairove","tag-brazilijos-atlanto-miskas","tag-ekologija","tag-ibama","tag-raudonzaliai-arai","tag-reintrodukcija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19592","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19592"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19592\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19592"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}