{"id":19593,"date":"2026-05-07T11:20:41","date_gmt":"2026-05-07T11:20:41","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/07\/palydovai-fiksuoja-kad-meksikas-grimzta-kai-kuriuose-rajonuose-zeme-leidziasi-iki-2-cm-per-menesi\/"},"modified":"2026-05-07T11:20:41","modified_gmt":"2026-05-07T11:20:41","slug":"palydovai-fiksuoja-kad-meksikas-grimzta-kai-kuriuose-rajonuose-zeme-leidziasi-iki-2-cm-per-menesi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/07\/palydovai-fiksuoja-kad-meksikas-grimzta-kai-kuriuose-rajonuose-zeme-leidziasi-iki-2-cm-per-menesi\/","title":{"rendered":"Palydovai fiksuoja, kad Meksikas grimzta: kai kuriuose rajonuose \u017eem\u0117 leid\u017eiasi iki 2 cm per m\u0117nes\u012f"},"content":{"rendered":"

Palydoviniai radar\u0173 duomenys rodo, kad Meksikas \u2013 vienas did\u017eiausi\u0173 pasaulio miest\u0173 \u2013 pastebimai s\u0117da, o kai kuriose vietose \u0161is procesas vyksta itin greitai. Vertinimai, apie kuriuos prane\u0161ta tarptautin\u0117je \u017einiasklaidoje, leid\u017eia teigti, kad vidutinis grimzdimas gali siekti apie 1,3 centimetro per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n

Toks tempas rei\u0161kia, kad per metus kai kuriuose rajonuose susidaro de\u0161im\u010di\u0173 centimetr\u0173 auk\u0161\u010dio skirtumai, o tai didina rizik\u0105 keliams, pastatams ir in\u017eineriniams tinklams. Mieste jau fiksuojami ply\u0161iai dangose, pasvir\u0119 statiniai ir deformuojamos gele\u017einkelio atkarpos.<\/p>\n

Kod\u0117l miestas s\u0117da?<\/h2>\n

Pagrindin\u0117 prie\u017eastis siejama su po\u017eeminio vandens gavyba. Meksikas istori\u0161kai pastatytas buvusio e\u017eero baseine, kur po mink\u0161tomis nuogulomis sl\u016bgso vandeningieji sluoksniai, o didel\u0117 dalis geriamojo vandens gaunama b\u016btent i\u0161 j\u0173.<\/p>\n

Ilgainiui intensyviai i\u0161gaunant vanden\u012f poringos nuogulos susispaud\u017eia, ma\u017e\u0117ja j\u0173 t\u016bris, ir \u017eem\u0117s pavir\u0161ius ima leistis. \u0160\u012f poveik\u012f sustiprina ir urbanizacija: nauji, sunk\u016bs pastatai spaud\u017eia mink\u0161t\u0105 grunt\u0105, tod\u0117l kai kurios zonos tampa ypa\u010d jautrios deformacijoms.<\/p>\n

Kokios pasekm\u0117s jau matomos?<\/h2>\n

Grimzdimas pavojingas tuo, kad jis vyksta netolygiai: vienoje gatv\u0117s pus\u0117je gruntas gali leistis grei\u010diau nei kitoje. D\u0117l to formuojasi \u012ftampos, kurios \u201elau\u017eo\u201c asfalt\u0105, tr\u016bkin\u0117ja vamzdynai, o pastat\u0173 konstrukcijos patiria papildomas apkrovas.<\/p>\n

Simboliniu pavyzd\u017eiu da\u017enai minimi miesto monumentai ir istorini\u0173 viet\u0173 aplinka, kur d\u0117l nuolatinio pavir\u0161iaus kritimo tenka keisti laipt\u0173 auk\u0161\u010dius ar perprojektuoti priva\u017eiavimus. Tuo pat metu did\u0117ja ir potvyni\u0173 rizika, nes pakitus reljefui lietaus vanduo kaupiasi \u017eemiau esan\u010diose vietose.<\/p>\n

Kas gresia toliau ir k\u0105 gali pakeisti DI?<\/h2>\n

Ekspertai \u012fsp\u0117ja, kad ilgalaik\u0117je perspektyvoje tai tampa ne tik infrastrukt\u016bros, bet ir vandens saugumo klausimu. Jei vandeningieji sluoksniai alinami grei\u010diau, nei jie nat\u016braliai atsistato, miestas priart\u0117ja prie scenarijaus, kai vandens tiekimas tampa nepatikimas, o sausros laikotarpiais rizika dar labiau i\u0161auga.<\/p>\n

Situacij\u0105 tiksliau vertinti padeda naujos kartos palydoviniai matavimai, leid\u017eiantys sekti milimetrinius poky\u010dius dideliuose plotuose. DI vis da\u017eniau taikomas apdorojant did\u017eiulius radarini\u0173 vaizd\u0173 kiekius ir ie\u0161kant pavojing\u0173 \u201ekar\u0161t\u0173j\u0173 ta\u0161k\u0173\u201c, kad prioritetin\u0117s vietos b\u016bt\u0173 sutvarkytos dar prie\u0161 atsirandant kritiniams gedimams.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Palydoviniai radar\u0173 duomenys rodo, kad Meksikas kai kur grimzta iki 2 cm per m\u0117nes\u012f, o tai didina infrastrukt\u016bros gedim\u0173 ir vandens stygiaus rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[101,11093,11091,11094,1544,2253,11092],"miestas":[],"class_list":["post-19593","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-ekologija","tag-gruntu-sedimas","tag-meksikas","tag-miestu-infrastruktura","tag-nasa","tag-palydovai","tag-pozeminis-vanduo"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19593","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19593"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19593\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19593"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19593"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19593"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19593"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}