Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristat\u0117 ataskait\u0105, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prie\u0161 Lenkij\u0105 scenarijai ir j\u0173 ekonomin\u0117s pasekm\u0117s. Pagrindin\u0117 \u017einut\u0117 ai\u0161ki: net ribotas konfliktas sukelt\u0173 ilgalaik\u012f sm\u016bg\u012f BVP, kainoms, investicijoms ir valstyb\u0117s finansams, o did\u017eiausi nuostoliai krist\u0173 kritinei infrastrukt\u016brai.<\/p>\n
Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad \u0161iuolaikiniai karai paveikia ne tik front\u0105, bet ir logistik\u0105, energetik\u0105, ry\u0161ius, finans\u0173 sistem\u0105 bei visuomen\u0117s mobilum\u0105. Autori\u0173 vertinimu, vien atstatymo s\u0105naudos, priklausomai nuo konflikto masto, gal\u0117t\u0173 siekti nuo ma\u017edaug 190\u2013290 mlrd. eur\u0173 iki 830 mlrd.\u20131,3 trln. eur\u0173.<\/p>\n
Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal model\u012f, gal\u0117t\u0173 \u0161oktel\u0117ti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesn\u0117s draudimo ir transporto i\u0161laidos, atsargesnis bank\u0173 skolinimas ir sustojan\u010dios priva\u010dios investicijos.<\/p>\n
Modelyje i\u0161skiriami ir tiksliniai sm\u016bgiai infrastrukt\u016brai, kurie greitai persiduot\u0173 \u012f ekonomik\u0105. Pavyzd\u017eiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degal\u0173 tiekimas reik\u0161t\u0173 gamybos bei logistikos grandini\u0173 tr\u016bkius, o sm\u016bgis stambiems sausumos terminalams ma\u017eint\u0173 tranzito srautus ir muitin\u0117s pajamas.<\/p>\n
Antrajame scenarijuje numatoma regionin\u0117 invazija ir dalies \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 teritorij\u0173 okupacija, o ekonominis sm\u016bgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija gal\u0117t\u0173 kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventoj\u0173 persik\u0117limo srautai, kurie didint\u0173 spaudim\u0105 b\u016bstui, savivaldybi\u0173 paslaugoms ir socialinei apsaugai.<\/p>\n
Tre\u010diasis scenarijus apra\u0161o plataus masto kar\u0105, kai m\u016b\u0161io linija stabilizuojasi ties did\u017eiosiomis up\u0117mis, o \u017eala \u012fgauna totalin\u012f pob\u016bd\u012f. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometr\u0173 zonoje nuo okupuotos teritorijos gal\u0117t\u0173 b\u016bti sunaikinta didel\u0117 dalis svarbiausios infrastrukt\u016bros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas vir\u0161 43 proc.<\/p>\n
Ataskaitos autoriai did\u017eiausiu nuostoli\u0173 komponentu \u012fvardija kritin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105: energetik\u0105, transport\u0105 ir telekomunikacijas. Jos atstatymo ka\u0161tai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo ma\u017edaug 130 mlrd. eur\u0173 iki apie 710 mlrd. eur\u0173, priklausomai nuo karo intensyvumo.<\/p>\n
Greta fizin\u0117s \u017ealos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masin\u0117s traumos rizika, demografinis spaudimas ir auk\u0161tos kvalifikacijos specialist\u0173 emigracija. Tokie procesai, pasak autori\u0173, ma\u017eint\u0173 produktyvum\u0105 ir l\u0117tint\u0173 atsigavim\u0105 net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.<\/p>\n
Taip pat i\u0161skiriamos aplinkosaugin\u0117s pasekm\u0117s, kurios da\u017enai lieka nuo\u0161alyje nuo pirm\u0173j\u0173 ekonomini\u0173 vertinim\u0173. Dirvo\u017eemio tar\u0161a, pramonini\u0173 objekt\u0173 pa\u017eeidimai ir u\u017eminuotos teritorijos reik\u0161t\u0173 ilgus apribojimus \u017eem\u0117s \u016bkiui, statyboms bei vietos investicijoms.<\/p>\n
Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesn\u0117 atsparumo darbotvark\u0117. Tarp si\u016blym\u0173 minimas civilin\u0117s saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti ma\u017eesn\u0117mis s\u0105naudomis duodantis reik\u0161ming\u0105 efekt\u0105 atgrasymo ir pasirengimo elementas.<\/p>\n
Didelis d\u0117mesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritini\u0173 valstyb\u0117s ir finans\u0173 sistem\u0173 t\u0119stinumo planams, atsarginiams duomen\u0173 centrams, patikimam ry\u0161iui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritini\u0173 sistem\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti perkelta \u012f s\u0105junginink\u0173 \u0161alyse veikian\u010di\u0105 debesijos infrastrukt\u016br\u0105, ma\u017einant rizik\u0105 vienoje teritorijoje.<\/p>\n
Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavim\u0105 i\u0161 anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau i\u0161skaidyta, atsparesne infrastrukt\u016bra ir ma\u017eiau pa\u017eeid\u017eiamomis tiekimo grandin\u0117mis. Tokia kryptis, j\u0173 vertinimu, leist\u0173 suma\u017einti ateities \u0161okus net ir taikos metu.<\/p>\n
\u201eNeprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo ka\u0161tas ilgainiui gali b\u016bti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas \u012f gynyb\u0105 ir valstyb\u0117s atsparum\u0105\u201c, \u2013 teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.<\/p>\n
Diskusijoje d\u0117l i\u0161vad\u0173 ZPP vadovas Cezary Ka\u017amierczak ragino ry\u017etingai didinti i\u0161laidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemon\u0117 suma\u017einti eksponenti\u0161kai didesnius karo nuostolius. Kartu pabr\u0117\u017eta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomen\u0117s pasirengimu bei civilin\u0117s saugos paj\u0117gumais.<\/p>\n
\u201eVerta skirti l\u0117\u0161\u0173 ginklavimuisi, nes kitu atveju v\u0117liau tekt\u0173 sumok\u0117ti gerokai didesn\u0119 kain\u0105. Atgrasymas prasideda galvoje\u201c, \u2013 sak\u0117 Cezary Ka\u017amierczak.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ataskaita modeliuoja tris Rusijos agresijos prie\u0161 Lenkij\u0105 scenarijus ir skai\u010diuoja atstatymo kain\u0105: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eur\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[93],"tags":[102,3755,135,4149,3085,702,4469],"miestas":[],"class_list":["post-19785","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-aplinka","tag-dirbtinis-intelektas","tag-gynybos-finansavimas","tag-infliacija","tag-kritine-infrastruktura","tag-lenkijos-ekonomika","tag-nato","tag-rusijos-karas-ukrainoje"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19785","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19785"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19785\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19785"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19785"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19785"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19785"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}