Net vienas kritimas sulaukus 40 met\u0173 gali b\u016bti ne tik atsitiktinis nutikimas, bet ir signalas, susij\u0119s su didesne demencijos rizika ateityje. Tokias i\u0161vadas pateikia Kinijos mokslininkai, i\u0161analizav\u0119 ankstesni\u0173 tyrim\u0173 duomenis ir \u012fvertin\u0119 kritim\u0173 bei v\u0117liau nustatomos demencijos ry\u0161\u012f.<\/p>\n
Analiz\u0117je skai\u010diuojama, kad vienas kritimas po 40-ies siejamas su daugiau nei 20 proc. didesne demencijos rizika. O tiems, kurie patyr\u0117 kelis kritimus, rizika, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, gal\u0117jo did\u0117ti iki 74 proc., lyginant su \u017emon\u0117mis, kurie kritim\u0173 istorijos netur\u0117jo.<\/p>\n
Mokslininkai ap\u017evelg\u0117 septynis steb\u0117jimo tyrimus, kuriuose i\u0161 viso dalyvavo beveik 3 000 000 \u017emoni\u0173 nuo 40 met\u0173. Tyrim\u0173 prad\u017eioje n\u0117 vienam dalyviui demencija nebuvo diagnozuota, o v\u0117liau buvo stebima, kaip kinta sveikatos rodikliai.<\/p>\n
I\u0161 ma\u017edaug 1 250 000 \u017emoni\u0173, tur\u0117jusi\u0173 kritim\u0173 istorij\u0105, demencijos da\u017enis ateityje vir\u0161ijo 11 proc. Vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 grup\u0117je \u0161is rodiklis siek\u0117 apie 12,3 proc., tod\u0117l ry\u0161ys ypa\u010d aktualus vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
Atskirai \u012fvertinus trij\u0173 tyrim\u0173 duomenis, matyti vadinamasis doz\u0117s priklausomumo efektas: kuo daugiau kritim\u0173, tuo didesn\u0117 fiksuojama demencijos rizika. Tai nerei\u0161kia, kad kritimas sukelia demencij\u0105, ta\u010diau gali b\u016bti svarbus ankstyvas klinikinis \u017eenklas, kur\u012f verta vertinti rimtai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai svarsto kelis galimus paai\u0161kinimus. Viena versija \u2013 po kritim\u0173 patirtos traumos, ypa\u010d galvos srityje, gali prisid\u0117ti prie greitesnio kognityvini\u0173 funkcij\u0173 prast\u0117jimo arba atskleisti jau prasid\u0117jusius procesus.<\/p>\n
Kitas paai\u0161kinimas susij\u0119s su tuo, kad neurodegeneraciniai poky\u010diai gali prasid\u0117ti gerokai prie\u0161 oficiali\u0105 diagnoz\u0119. Koordinacijos, pusiausvyros ir reakcijos sutrikimai kai kuriems \u017emon\u0117ms gali atsirasti anks\u010diau nei ai\u0161kiai pastebimi atminties ar m\u0105stymo poky\u010diai.<\/p>\n
Taip pat neatmetamas ir u\u017edaras ratas: po kritimo \u017emogus gali prad\u0117ti vengti jud\u0117jimo, re\u010diau i\u0161eiti i\u0161 nam\u0173, ma\u017eiau bendrauti. Suma\u017e\u0117j\u0119s fizinis aktyvumas ir socialiniai ry\u0161iai yra veiksniai, kurie daugelyje tyrim\u0173 siejami su didesne kognityvinio silpn\u0117jimo rizika.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad vienas kritimas dar n\u0117ra demencijos diagnoz\u0117, ta\u010diau pasikartojantys kritimai, ypa\u010d be ai\u0161kios prie\u017easties, tur\u0117t\u0173 paskatinti i\u0161samesn\u012f \u012fvertinim\u0105. Praktikoje tai gali reik\u0161ti pusiausvyros, regos, vaist\u0173 s\u0105veik\u0173, neurologin\u0117s b\u016bkl\u0117s ir kognityvini\u0173 funkcij\u0173 patikr\u0105.<\/p>\n
Tyrimo autoriai ragina gydytojus atid\u017eiau steb\u0117ti vidutinio ir vyresnio am\u017eiaus pacientus, kurie patyr\u0117 vien\u0105 ar kelis kritimus. Ankstyvas rizikos \u012fvertinimas gali pad\u0117ti laiku imtis prevencini\u0173 priemoni\u0173, koreguoti gyvenimo b\u016bd\u0105 ir, jei reikia, atlikti tikslesnius i\u0161tyrimus.<\/p>\n
Demencijos prevencijoje da\u017eniausiai akcentuojamas reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, kraujosp\u016bd\u017eio ir cukraus kontrol\u0117, klausos ir regos korekcija bei aktyvus socialinis gyvenimas. Kritim\u0173 prevencija taip pat svarbi: nam\u0173 aplinkos pritaikymas, raumen\u0173 j\u0117gos ir pusiausvyros treniruot\u0117s gali suma\u017einti pakartotini\u0173 kritim\u0173 tikimyb\u0119.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Didel\u0117 analiz\u0117 rodo, kad net vienas kritimas po 40-ies siejamas su didesne demencijos rizika, o pasikartojantys kritimai j\u0105 dar labiau didina.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[2193,1495,11494,4970,603,1744],"miestas":[],"class_list":["post-19914","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-demencija","tag-kognityvine-sveikata","tag-kritimai","tag-neurologija","tag-prevencija","tag-senejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19914","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=19914"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/19914\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=19914"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=19914"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=19914"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=19914"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}