Autoimunin\u0117s ligos atsiranda tada, kai imunin\u0117 sistema per klaid\u0105 puola paties \u017emogaus audinius. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad tokios b\u016bkl\u0117s kaip sistemin\u0117 raudonoji vilklig\u0117 ar i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117 da\u017eniau diagnozuojamos moterims, o prie\u017eastys ilgai buvo ai\u0161kinamos tik bendrai.<\/p>\n
Australijos Garvan medicinos tyrim\u0173 instituto komanda i\u0161analizavo daugiau nei 1 250 000 kraujo imunini\u0173 l\u0105steli\u0173 ir aptiko per 1 000 genetini\u0173 \u201ejungikli\u0173\u201c, kurie skirtingai veikia priklausomai nuo lyties. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tai leid\u017eia tiksliau suprasti, kod\u0117l moter\u0173 imunin\u0117 sistema da\u017eniau \u201eperdega\u201c \u012f u\u017edegimin\u012f re\u017eim\u0105.<\/p>\n
Tyrime dalyvavo 982 \u017emon\u0117s: 564 moterys ir 418 vyr\u0173. I\u0161 j\u0173 kraujo m\u0117gini\u0173 buvo tiriamos periferinio kraujo mononuklearin\u0117s l\u0105stel\u0117s, tai yra \u012fvairi\u0173 tip\u0173 baltieji kraujo k\u016bneliai, cirkuliuojantys kraujyje ir atliekantys esmin\u012f vaidmen\u012f imunitete.<\/p>\n
Pasitelkus vienos l\u0105stel\u0117s RNR sekoskait\u0105, buvo vertinama ne vidutin\u0117, o kiekvienos l\u0105stel\u0117s gen\u0173 aktyvumo \u201enuotrauka\u201c. Tokia metodika leid\u017eia pamatyti subtilius skirtumus, kuri\u0173 anks\u010diau nepavykdavo u\u017efiksuoti tiriant mi\u0161rius l\u0105steli\u0173 m\u0117ginius.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad vyr\u0173 kraujyje da\u017eniau aptinkama moncit\u0173, kurie laikomi vienais pirm\u0173j\u0173 reagavimo \u012f infekcij\u0105 dalyvi\u0173. J\u0173 genetiniai signalai labiau siejosi su audini\u0173 prie\u017ei\u016bra, atstatymu ir bazin\u0117mis apsaugin\u0117mis funkcijomis.<\/p>\n
Tuo metu moter\u0173 imunin\u0117je sistemoje nustatyta daugiau B ir T limfocit\u0173, susijusi\u0173 su labiau prisitaikan\u010diu, \u201especializuotu\u201c imunitetu. Tyr\u0117j\u0173 interpretacija tokia: \u0161ios l\u0105stel\u0117s da\u017eniau b\u016bna parengties b\u016bsenoje, tod\u0117l grei\u010diau sukelia u\u017edegimin\u012f atsak\u0105.<\/p>\n
Auk\u0161tesn\u0117 parengtis gali b\u016bti prana\u0161umas kovojant su virusais ir kitais patogenais, ta\u010diau turi biologin\u0119 kain\u0105. Kai u\u017edegiminiai keliai aktyvuojami lengviau, did\u0117ja tikimyb\u0117, kad imunin\u0117 sistema suklys ir atakuos sveikus audinius.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad imunin\u0119 sistem\u0105 b\u016btina tirti atsi\u017evelgiant \u012f lyt\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 skai\u010diuojamosios biologijos specialist\u0117 Seyhan Yazar i\u0161 Garvan medicinos tyrim\u0173 instituto.<\/p>\n
\u201eNors \u017einome, kad vyr\u0173 ir moter\u0173 imunitetas skiriasi, daug tyrim\u0173 \u0161iuos skirtumus vis dar ignoruoja, o tai gali riboti lig\u0173 supratim\u0105 ir i\u0161kreipti gydymo pasirinkimus\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat nustat\u0117, kad dalis genetini\u0173 \u201ejungikli\u0173\u201c n\u0117ra susij\u0119 vien su X ar Y chromosomomis. Reik\u0161ming\u0173 skirtum\u0173 rasta ir autosomose, tai yra abiem lytims bendrose chromosomose, tod\u0117l mechanizmas gali b\u016bti platesnis nei vien lytin\u0117s chromosomos.<\/p>\n
Siekiant sustiprinti s\u0105saj\u0105 su autoimunine rizika, i\u0161skirti du moterims b\u016bdingi aktyvesni genetiniai \u201ejungikliai\u201c prie gen\u0173, siejam\u0173 su sistemine raudon\u0105ja vilklige. Tokie radiniai padeda susieti populiacinius steb\u0117jimus su konkre\u010diais biologiniais procesais l\u0105stel\u0117s lygiu.<\/p>\n
\u201eNusta\u010dius, kad moterims b\u016bdingi genai yra ry\u0161kiai susitelk\u0119 u\u017edegiminiuose keliuose, turime dar vien\u0105 biologin\u012f paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l moterims lengviau \u012fvyksta klaidingas sav\u0173 audini\u0173 puolimas\u201c, \u2013 sak\u0117 bioinformatik\u0117 Sara Ballouz i\u0161 Naujojo Piet\u0173 Velso universiteto.<\/p>\n
\u201eKita \u0161io skirtumo pus\u0117 ta, kad vyr\u0173 imunin\u0117s l\u0105stel\u0117s paprastai ma\u017eiau parengtos u\u017edegimui, tod\u0117l vyrai da\u017eniau b\u016bna imlesni infekcijoms ir kai kuriems v\u0117\u017einiams susirgimams, nesusijusiems su reprodukcine sistema\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 ji.<\/p>\n
Autori\u0173 teigimu, \u0161ie duomenys svarb\u016bs kuriant tikslesn\u0119, individualizuot\u0105 medicin\u0105, kai gydymas parenkamas ne tik pagal diagnoz\u0119, bet ir pagal paciento biologines ypatybes. Praktikoje tai gali reik\u0161ti tikslingesn\u012f u\u017edegimo slopinim\u0105 ir geresn\u012f vaist\u0173 pritaikym\u0105 skirtingoms pacient\u0173 grup\u0117ms.<\/p>\n
\u201eJei norime i\u0161naudoti precizin\u0117s medicinos potencial\u0105, privalome suprasti fundamentalius biologinius kintamuosius\u201c, \u2013 sak\u0117 statistin\u0117s genetikos specialistas Joseph Powell i\u0161 Garvan medicinos tyrim\u0173 instituto.<\/p>\n
\u201eGydymas turi b\u016bti taikomas ne tik ligai, bet ir tam, kaip paciento imunin\u0117 sistema veikia baziniu genetiniu lygiu\u201c, \u2013 teig\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale The American Journal of Human Genetics. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tolesni darbai tur\u0117t\u0173 tikslinti, kaip \u0161ie genetiniai skirtumai s\u0105veikauja su hormonais, am\u017eiumi, infekcijomis ir kitais rizikos veiksniais, lemian\u010diais autoimunini\u0173 lig\u0173 prad\u017ei\u0105 bei eig\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas, i\u0161analizav\u0119s 1 250 000 kraujo l\u0105steli\u0173, atskleid\u0117 per 1 000 genetini\u0173 skirtum\u0173, galin\u010di\u0173 paai\u0161kinti didesn\u0119 moter\u0173 autoimunini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":20014,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[10859,11614,2239,5869,9749,11613,11612],"miestas":[],"class_list":["post-20013","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-autoimunines-ligos","tag-garvan-institute-of-medical-research","tag-genetika","tag-imunine-sistema","tag-issetine-skleroze","tag-raudonoji-vilklige","tag-vienos-lasteles-sekoskaita"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20013","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20013"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20013\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20014"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20013"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20013"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20013"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=20013"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}