Vienas nugriuvimas po 40 met\u0173 am\u017eiaus gali b\u016bti siejamas su didesne demencijos rizika ateityje, rodo didel\u0117s apimties mokslin\u0117 ap\u017evalga. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad pats kritimas neb\u016btinai sukelia demencij\u0105, ta\u010diau gali b\u016bti ankstyvas \u012fsp\u0117jimas, kad organizme vyksta nepageidaujami poky\u010diai.<\/p>\n
Analiz\u0117je apibendrinti 7 tyrim\u0173 duomenys, i\u0161 viso ap\u0117m\u0119 daugiau nei 2,9 milijono 40 met\u0173 ir vyresni\u0173 \u017emoni\u0173, kurie tyrim\u0173 prad\u017eioje demencijos netur\u0117jo. Palyginus grupes nustatyta, kad po vieno kritimo demencijos rizika buvo apie 20 proc. didesn\u0117, o patyrusiems kelis kritimus ji did\u0117jo iki ma\u017edaug 74 proc.<\/p>\n
Keturiuose tyrimuose, kuriuose vertintas v\u0117lesnis demencijos da\u017enis, ma\u017edaug 11,6 proc. \u017emoni\u0173, tur\u0117jusi\u0173 kritim\u0173 istorij\u0105, v\u0117liau sulauk\u0117 demencijos diagnoz\u0117s. Tarp netur\u0117jusi\u0173 kritim\u0173 istorijos demencija i\u0161sivyst\u0117 re\u010diau, apie 7,7 proc. atvej\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tai yra ry\u0161ys, o ne \u012frodymas apie prie\u017east\u012f. Kitaip tariant, kritimai gali b\u016bti ir pasekm\u0117 ankstyv\u0173 neurologini\u0173 poky\u010di\u0173, kurie dar nepasirei\u0161k\u0117 ai\u0161kiais atminties ar m\u0105stymo sutrikimais.<\/p>\n
Pirmasis mechanizmas susij\u0119s su traumomis, ypa\u010d galvos. \u017dinoma, kad galvos smegen\u0173 sukr\u0117timai ir kitos galvos traumos gali didinti v\u0117lesni\u0173 pa\u017eintini\u0173 sutrikim\u0173 rizik\u0105, tod\u0117l kritimas su rimtesniu su\u017eeidimu gali tapti papildomu rizikos veiksniu.<\/p>\n
Antrasis paai\u0161kinimas vadinamas bendra prie\u017eastimi: neurodegeneraciniai procesai gali prasid\u0117ti gerokai anks\u010diau nei oficiali demencijos diagnoz\u0117, o pusiausvyros, reakcijos ir d\u0117mesio poky\u010diai didina griuvim\u0173 tikimyb\u0119. Tokiu atveju kritimai b\u016bt\u0173 ne prie\u017eastis, o ankstyvas simptomas.<\/p>\n
Tre\u010dias scenarijus susij\u0119s su u\u017eburtu ratu. Po kritimo dalis \u017emoni\u0173 ima bijoti jud\u0117ti, ma\u017eina fizin\u012f aktyvum\u0105 ir socialinius kontaktus, o b\u016btent jie laikomi svarbiais veiksniais, padedan\u010diais l\u0117tinti pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai ragina gydytojus atid\u017eiau steb\u0117ti vidutinio am\u017eiaus ir vyresnius pacientus, kurie krenta pakartotinai, ypa\u010d jei kritimai ima kartotis be akivaizd\u017eios prie\u017easties. Tokiais atvejais gali b\u016bti tikslinga \u012fvertinti ne tik traum\u0173 rizik\u0105, bet ir bendr\u0105 neurologin\u0119 bei pa\u017eintin\u0119 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n
\u201eGydytojai tur\u0117t\u0173 i\u0161likti ypa\u010d budr\u016bs d\u0117l pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimo \u017emon\u0117ms, kurie vidutiniame ar vyresniame am\u017eiuje patiria pasikartojan\u010dius kritimus\u201c, \u2013 teigiama tyr\u0117j\u0173 i\u0161vadose.<\/p>\n
Praktikoje tai gali reik\u0161ti kelis paprastus \u017eingsnius: kritim\u0173 aplinkybi\u0173 aptarim\u0105, regos ir klausos patikr\u0105, vaist\u0173 per\u017ei\u016br\u0105, pusiausvyros ir eisenos \u012fvertinim\u0105, o prireikus ir pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 testus. Specialistai taip pat pabr\u0117\u017eia, kad kritim\u0173 prevencija, j\u0117gos ir pusiausvyros treniruot\u0117s bei saugesn\u0117 nam\u0173 aplinka svarbios ne tik kaul\u0173 ar traum\u0173 prevencijai, bet ir bendrai sveikatai.<\/p>\n
Nors dar reikia daugiau tyrim\u0173, kad b\u016bt\u0173 tiksliau atskirta, kas \u0161iame ry\u0161yje yra prie\u017eastis, o kas ankstyvas po\u017eymis, bendras signalas ai\u0161kus: pasikartojantys kritimai po 40-ies n\u0117ra smulkmena. Tai proga laiku \u012fvertinti sveikat\u0105 ir, jei reikia, imtis priemoni\u0173, kurios gali pad\u0117ti anks\u010diau pasteb\u0117ti rizikas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Didel\u0117 ap\u017evalga rodo: vienas kritimas po 40-ies siejamas su 20 proc. didesne demencijos rizika, o pasikartojantys kritimai \u2013 dar pavojingesni.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":20023,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[3158,2193,11619,1495,11494,4970,1744],"miestas":[],"class_list":["post-20022","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-alzheimerio-liga","tag-demencija","tag-galvos-traumos","tag-kognityvine-sveikata","tag-kritimai","tag-neurologija","tag-senejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20022","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20022"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20022\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20023"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20022"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20022"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20022"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=20022"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}