{"id":2004,"date":"2026-03-31T01:57:19","date_gmt":"2026-03-31T01:57:19","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/31\/sis-plesrus-paukstis-lietuvoje-beveik-nebesutinkamas-kas-nutiko-raudongalvei-dzierzbai\/"},"modified":"2026-03-31T01:57:19","modified_gmt":"2026-03-31T01:57:19","slug":"sis-plesrus-paukstis-lietuvoje-beveik-nebesutinkamas-kas-nutiko-raudongalvei-dzierzbai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/31\/sis-plesrus-paukstis-lietuvoje-beveik-nebesutinkamas-kas-nutiko-raudongalvei-dzierzbai\/","title":{"rendered":"\u0160is pl\u0117\u0161rus pauk\u0161tis Lietuvoje beveik nebesutinkamas: kas nutiko raudongalvei dzierzbai"},"content":{"rendered":"<p>Raudongalv\u0117 dzierzba (lot. <i>Lanius senator<\/i>) \u2013 nedidelis dzierbini\u0173 \u0161eimos pauk\u0161tis, u\u017eaugantis iki 17\u201319 cm ilgio ir sveriantis iki 40 g. Ji i\u0161siskiria kontrastingu apdaru: ant sparn\u0173 ir nugaros vyrauja juoda spalva, o per akis t\u0119siasi b\u016bdinga tamsi \u201ekauk\u0117\u201c. Pagurklis ir pilvas da\u017eniausiai b\u016bna balti arba kreminiai, sparnuose matyti pavien\u0117s baltos juostel\u0117s. Galvos vir\u0161us ir sprandas yra rusvai rausvi \u2013 b\u016btent d\u0117l \u0161ios detal\u0117s pauk\u0161tis ir gavo savo pavadinim\u0105.<\/p>\n<p>Raudongalv\u0117s dzierzbos k\u016bno sud\u0117jimas kresnas. Jai b\u016bdinga santykinai didel\u0117 galva ir kabliuko formos snapas, ai\u0161kiai i\u0161duodantis pl\u0117\u0161ri\u0105 prigimt\u012f. Uodega gana ilga, tod\u0117l pauk\u0161tis gali greitai ir vikriai manevruoti skrisdamas bei vaikydamasis grob\u012f.<\/p>\n<p>Nat\u016brali raudongalv\u0117s dzierzbos paplitimo zona \u2013 Vidur\u017eemio j\u016bros regionai Europoje, \u0160iaur\u0117s Afrika ir pietvakari\u0173 Azija. Ten ji randa palankiausias s\u0105lygas: \u0161iltas, atviras erdves su pavieniais med\u017eiais ir kr\u016bmais. Pauk\u0161t\u012f galima sutikti ir girait\u0117se, uol\u0117tuose \u0161laituose, mi\u0161k\u0173 pakra\u0161\u010diuose bei \u0161viesiuose mi\u0161kuose, kuriuose gausu proskyn\u0173.<\/p>\n<p>Lenkijoje raudongalv\u0117s dzierzbos istorija klost\u0117si visai kitaip. XIX am\u017eiuje ji buvo aptinkama didesn\u0117je \u0161alies dalyje, i\u0161skyrus \u0161iaurinius regionus. Ta\u010diau nuo XX am\u017eiaus prad\u017eios populiacija \u0117m\u0117 smarkiai ma\u017e\u0117ti. XX am\u017eiaus 9-ajame de\u0161imtmetyje buvo skai\u010diuojama, kad \u0161alyje gal\u0117jo per\u0117ti daugiausia iki 300 por\u0173, o 2003 m. j\u0173 beliko vos 5\u201310 por\u0173. Paskutinis patvirtintas per\u0117jimas u\u017efiksuotas 1997 m.<\/p>\n<p>\u0160iuo metu raudongalv\u0117 dzierzba \u012ftraukta \u012f Lenkijos pauk\u0161\u010di\u0173 Raudon\u0105j\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 kaip regioni\u0161kai i\u0161nykusi r\u016b\u0161is. Nors per\u0117jimo laikotarpiu ji kartais stebima \u0161alies teritorijoje, iki \u0161iol nepatvirtinta n\u0117 viena Lenkijoje perinti pora. \u0160is itin retas migruojantis pauk\u0161tis \u012f \u0161al\u012f retkar\u010diais u\u017eklysta baland\u012f ir gegu\u017e\u0119, o i\u0161skrenda rugpj\u016bt\u012f ir rugs\u0117j\u012f. Da\u017eniausiai jis pastebimas piet\u0173 ir ryt\u0173 regionuose, o centrin\u0117je bei \u0161iaurin\u0117je \u0161alies dalyje aptikimai yra ypa\u010d reti.<\/p>\n<p>Nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio pauk\u0161tis gali pasirodyti ne\u012fsp\u016bdingas, raudongalv\u0117 dzierzba yra pl\u0117\u0161r\u016bn\u0117. Tai patvirtina jos kabliuko formos snapas. Ji minta daugiausia vabzd\u017eiais, ta\u010diau taip pat gaudo drie\u017eus, peles ir kitus pauk\u0161\u010dius. Dzierzbos gars\u0117ja \u012fpro\u010diu grob\u012f smaigstyti ant a\u0161tri\u0173 \u0161akeli\u0173. Taip jos ne tik \u201esand\u0117liuoja\u201c maist\u0105 ir, manoma, gali demonstruoti savo paj\u0117gum\u0105 partneriui, bet ir palengvina maitinim\u0105si, nes \u0161io smulkaus pl\u0117\u0161r\u016bno kojos per silpnos tvirtai prilaikyti grob\u012f.<\/p>\n<p>Raudongalv\u0117s dzierzbos m\u0117gsta laikytis auk\u0161tesniuose med\u017eiuose, kur ir krauna lizdus, naudodamos samanas, \u017eoles, plaukus bei plunksnas. Paprastai per metus jos peri vien\u0105 kart\u0105: patel\u0117 padeda iki 6 kiau\u0161ini\u0173, peri 14\u201316 dien\u0173, o tuo metu patinas apr\u016bpina maistu. Ma\u017edaug po 20 dien\u0173 jaunikliai jau gali palikti lizd\u0105.<\/p>\n<p>Lenkijoje \u0161ios dzierzbos anks\u010diau rinkdavosi \u012fvairialyp\u012f \u017eem\u0117s \u016bkio kra\u0161tovaizd\u012f su kr\u016bmynais ar med\u017ei\u0173 juostomis. Tokios vietos suteikdavo ir sl\u0117ptuvi\u0173, ir pakankamai maisto. Manoma, kad pagrindin\u0117s populiacijos nykimo prie\u017eastys \u2013 intensyv\u0117jantis \u017eem\u0117s \u016bkis, infrastrukt\u016bros pl\u0117tra ir ap\u017eeldinimas mi\u0161ku. Visa tai ma\u017eina tinkam\u0173 buveini\u0173 plot\u0105 ir apsunkina galimybes rasti grobio.<\/p>\n<p>\u0160altiniai: \u201ehub.pl\u201c, \u201eotop.org.pl\u201c, \u201eekologia.pl\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Raudongalv\u0117 dzierzba (lot. Lanius senator) \u2013 nedidelis dzierbini\u0173 \u0161eimos pauk\u0161tis, u\u017eaugantis iki 17\u201319 cm ilgio ir sveriantis iki 40 g. Ji i\u0161siskiria kontrastingu apdaru: ant sparn\u0173 ir nugaros vyrauja juoda spalva, o per akis t\u0119siasi b\u016bdinga tamsi \u201ekauk\u0117\u201c. Pagurklis ir pilvas da\u017eniausiai b\u016bna balti arba kreminiai, sparnuose matyti pavien\u0117s baltos juostel\u0117s. Galvos vir\u0161us ir sprandas [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2005,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2004","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2004","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2004"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2004\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2005"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2004"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2004"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2004"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2004"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}