Fizinis aktyvumas da\u017enai siejamas su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sveikata, svorio kontrole ar raumen\u0173 stiprinimu. Ta\u010diau naujausi neurofiziologijos tyrimai rodo, kad judesys gali tur\u0117ti ir tiesiogin\u012f mechanin\u012f poveik\u012f smegenims.<\/p>\n
Pensilvanijos valstijos universiteto neurobiolog\u0173 komanda apra\u0161\u0117 proces\u0105, kai k\u016bnui ruo\u0161iantis \u017eingsniui suaktyv\u0117j\u0119 pilvo raumenys sukuria sl\u0117gio bang\u0105. Ji per ven\u0173 tinkl\u0105 gali pasiekti galv\u0105 ir paskatinti smegen\u0173 skys\u010dio jud\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai ai\u0161kina, kad pilvo preso susitraukimas padidina spaudim\u0105 pilvo ertm\u0117je, o \u0161is impulsas per stuburo ven\u0173 rezgin\u012f \u201ekeliauja\u201c auk\u0161tyn. D\u0117l to smegenys labai ne\u017eymiai pasislenka kaukol\u0117je, o tai pajudina smegen\u0173 skyst\u012f.<\/p>\n
\u0160is skys\u010dio jud\u0117jimas siejamas su med\u017eiag\u0173 apykaitos atliek\u0173 perna\u0161a i\u0161 nervinio audinio \u012f sritis, i\u0161 kuri\u0173 jos gali b\u016bti pa\u0161alinamos per limfin\u0119 ir kraujotakos sistemas. Tyrime daug d\u0117mesio skirta baltym\u0173 sankaupoms, tokioms kaip beta amiloidas ir tau, kurios da\u017eniau aptinkamos sergant Alzheimerio liga.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai padeda paai\u0161kinti, kaip pats jud\u0117jimas gali b\u016bti svarbus fiziologinis mechanizmas, palaikantis smegen\u0173 sveikat\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimui vadovav\u0119s profesorius Patrickas Drew.<\/p>\n
Pastaraisiais metais daug kalbama apie glimfatin\u0119 sistem\u0105, kuri suaktyv\u0117ja gilaus miego metu ir padeda \u201ei\u0161plauti\u201c tam tikras med\u017eiagas i\u0161 smegen\u0173. Naujas darbas papildo \u0161\u012f supratim\u0105, nes rodo, kad \u201eapsivalymo\u201c procesai gali vykti ne tik nakt\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, miego metu skys\u010dio cirkuliacija labiau primena l\u0117t\u0105 tek\u0117jim\u0105, o judant ji gali b\u016bti staigesn\u0117 ir nukreipta kita kryptimi. Tai leid\u017eia manyti, kad miegas ir dienos aktyvumas gali veikti kaip viena kit\u0105 papildan\u010dios smegen\u0173 prie\u017ei\u016bros grandys.<\/p>\n
Nors tyrimai atlikti su gyv\u016bn\u0173 modeliais, \u017emoni\u0173 venin\u0117 anatomija, jungianti pilvo ir stuburo sritis, yra pana\u0161i. Be to, \u017einoma, kad \u017emogaus vidinis kaukol\u0117s spaudimas kinta ne tik d\u0117l \u0161irdies plakimo ar kv\u0117pavimo, bet ir d\u0117l fizin\u0117s \u012ftampos, pavyzd\u017eiui, atliekant Valsalvos manevr\u0105.<\/p>\n
Praktin\u0117 \u017einut\u0117 paprasta: ilgas s\u0117d\u0117jimas be judesio gali reik\u0161ti, kad smegen\u0173 skys\u010dio dinamika dien\u0105 suaktyv\u0117ja re\u010diau. Tod\u0117l net saikingas, bet reguliarus aktyvumas, ypa\u010d \u012ftraukiantis liemens raumenis, gali b\u016bti svarbus vyresniame am\u017eiuje ir s\u0117dim\u0105 darb\u0105 dirbantiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra tiesioginis Alzheimerio prevencijos \u201ereceptas\u201c, o vienas i\u0161 galim\u0173 biologini\u0173 paai\u0161kinim\u0173, kod\u0117l aktyvesnis gyvenimo b\u016bdas da\u017enai siejamas su geresne kognityvine sveikata. Tolimesni tyrimai tur\u0117t\u0173 atsakyti, kokie judesiai ir koks da\u017enis efektyviausiai skatina smegen\u0173 skys\u010dio apykait\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji tyrimai rodo, kad net ruo\u0161iantis \u017eingsniui pilvo raumen\u0173 sukeltas sl\u0117gis gali pajudinti smegen\u0173 skyst\u012f ir pad\u0117ti \u0161alinti atliekas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":20785,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[3158,261,12596,9908,12597,6693],"miestas":[],"class_list":["post-20784","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-alzheimerio-liga","tag-fizinis-aktyvumas","tag-glimfatine-sistema","tag-neurodegeneracines-ligos","tag-pensilvanijos-valstijos-universitetas","tag-smegenu-skystis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20784","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20784"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20784\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22690,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20784\/revisions\/22690"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20785"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20784"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20784"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20784"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=20784"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}