Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 grup\u0117, ap\u0117musi tyr\u0117jus i\u0161 13 \u0161ali\u0173, teigia, kad dalis vyrams b\u016bding\u0173 vartojimo \u012fpro\u010di\u0173 ir socialini\u0173 vaidmen\u0173 da\u017eniau siejami su didesniu poveikiu klimatui bei aplinkai. Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, jog kalbama ne apie visus vyrus, o apie statisti\u0161kai da\u017eniau pasikartojan\u010dias tendencijas.<\/p>\n
Darbas, kuriame nagrin\u0117jamas vyri\u0161kumo, vartojimo ir galios ry\u0161ys, publikuotas moksliniame leidinyje International Journal for Masculinity Studies. Jame akcentuojama, kad klimato kait\u0105 lemia ne vien individual\u016bs pasirinkimai, bet ir strukt\u016briniai veiksniai: kas priima sprendimus, kam priklauso didelio poveikio sektoriai ir kokios normos skatina tam tikr\u0105 elges\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kaip da\u017eniausiai pasikartojan\u010dias sritis mini transport\u0105, keliones ir turizm\u0105, taip pat mitybos pasirinkimus, ypa\u010d didesn\u012f m\u0117sos vartojim\u0105. \u0160ios kategorijos daugelyje \u0161ali\u0173 sudaro reik\u0161ming\u0105 nam\u0173 \u016bki\u0173 i\u0161metim\u0173 dal\u012f, tod\u0117l net nedideli elgsenos poky\u010diai gali tur\u0117ti ap\u010diuopiam\u0105 efekt\u0105.<\/p>\n
Autoriai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f vadinamuosius \u201evyri\u0161kus\u201c pom\u0117gius, kurie kai kuriais atvejais siejami su didesniu i\u0161tekli\u0173 naudojimu ar tar\u0161a, pavyzd\u017eiui, med\u017eiokl\u0119, \u017evejyb\u0105 ar intensyvesn\u012f automobilio naudojim\u0105. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad poveikis labai priklauso nuo konkre\u010dios praktikos ir jos masto.<\/p>\n
Analiz\u0117je teigiama, kad vyrai vidutini\u0161kai re\u010diau i\u0161rei\u0161kia nerim\u0105 d\u0117l klimato kaitos ir ma\u017eiau link\u0119 keisti kasdienius \u012fpro\u010dius d\u0117l aplinkosaugini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Tai, anot autori\u0173, gali b\u016bti susij\u0119 su socialin\u0117mis normomis, kai r\u016bpestis aplinka kai kuriose kult\u016brose vis dar klaidingai priskiriamas \u201enevyri\u0161kam\u201c elgesiui.<\/p>\n
Dar viena i\u0161skirta kryptis \u2013 dalyvavimas aplinkosaugos politikoje ir sprendim\u0173 pri\u0117mime. Tyrime keliama mintis, kad klimato politikos ambicijas gali slopinti ne tik interes\u0173 grup\u0117s, bet ir politin\u0117 kult\u016bra, kurioje dalis lyderi\u0173 link\u0119 nuvertinti klimato rizikas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161skiria, kad did\u017eiausi\u0105 \u017eal\u0105 da\u017enai lemia ne tiek kasdieniai pavienio asmens sprendimai, kiek auk\u0161tas pajamas gaunan\u010di\u0173 ir daug vartojan\u010di\u0173 grupi\u0173 gyvenimo b\u016bdas. Tai ypa\u010d siejama su privilegijuotomis visuomen\u0117s grup\u0117mis turtingesn\u0117se \u0161alyse, kur didesn\u0117s galimyb\u0117s keliauti, vartoti ir naudotis tar\u0161iu transportu.<\/p>\n
Taip pat pabr\u0117\u017eiama verslo ir pramon\u0117s dimensija: didelio poveikio sektoriai, tokie kaip i\u0161kastinio kuro gavyba, sunkioji pramon\u0117 ar intensyvus \u017eem\u0117s \u016bkis, istori\u0161kai da\u017enai valdomi vyr\u0173. Autori\u0173 vertinimu, b\u016btent sprendim\u0173 pri\u0117mimas \u0161iuose sektoriuose turi neproporcingai didel\u0119 reik\u0161m\u0119 bendram i\u0161metim\u0173 lygiui.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tyrimo i\u0161vados n\u0117ra kaltinimas visiems vyrams ir n\u0117ra skirtos suprie\u0161inti ly\u010di\u0173. Prie\u0161ingai, akcentuojama, kad daug vyr\u0173 aktyviai prisideda prie klimato sprendim\u0173, o efektyviausi poky\u010diai atsiranda tada, kai tvarus elgesys tampa socialine norma ir kai kei\u010diamos taisykl\u0117s, kurios skatina tar\u0161ius pasirinkimus.<\/p>\n
Autori\u0173 teigimu, praktin\u0117 \u0161ios analiz\u0117s vert\u0117 \u2013 platesnis \u017evilgsnis \u012f klimato kait\u0105: neapsiribojant vien asmenin\u0117mis \u201e\u017ealiomis\u201c pastangomis, bet matant ir tai, kaip vartojimo kult\u016bra, galios santykiai bei ekonomikos modelis gali didinti arba ma\u017einti bendr\u0105 anglies p\u0117dsak\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tarptautinis tyrimas teigia, kad vyr\u0173 \u012fpro\u010diai ir vaidmenys da\u017eniau siejami su didesniu anglies p\u0117dsaku, ypa\u010d d\u0117l transporto ir mitybos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[12636,101,673,12637,8485,5840,5727],"miestas":[],"class_list":["post-20828","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-anglies-pedsakas","tag-ekologija","tag-klimato-kaita","tag-lyciu-skirtumai","tag-mesos-vartojimas","tag-transporto-tarsa","tag-vartojimo-iprociai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20828","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20828"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20828\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20828"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20828"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20828"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=20828"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}