Australijos Naujojo Piet\u0173 Velso valstijoje esan\u010diame Voliso e\u017eere gyvenan\u010di\u0173 skat\u0173 mityba pasirod\u0117 gerokai sud\u0117tingesn\u0117, nei manyta iki \u0161iol. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad didel\u0119 j\u0173 raciono dal\u012f sudaro ne tik ai\u0161kiai atpa\u017e\u012fstamas grobis, bet ir beveik nematoma organin\u0117 med\u017eiaga, kuri\u0105 sunku \u201epamatyti\u201c stebint gyv\u016bnus nat\u016bralioje aplinkoje.<\/p>\n
Voliso e\u017eeras yra estuarija, kur g\u0117las upi\u0173 vanduo mai\u0161osi su j\u016bros vandeniu, o tokios vietos da\u017enai vadinamos j\u016br\u0173 gyvyb\u0117s \u201edar\u017eeliais\u201c. Vis d\u0117lto estuarijos taip pat laikomos vienomis labiausiai \u017emogaus veiklos pakeist\u0173 ekosistem\u0173 d\u0117l pakran\u010di\u0173 pl\u0117tros, tar\u0161os ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 prietakos.<\/p>\n
Kaip buvein\u0117s poky\u010diai kei\u010dia mityb\u0105?<\/p>\n
Kai kinta buvein\u0117, kinta ir maisto tinklai, o tai gali tur\u0117ti tiesiogini\u0173 pasekmi\u0173 gyv\u016bnams, priklausomiems nuo konkre\u010di\u0173 i\u0161tekli\u0173. Voliso e\u017eero estuarijoje i\u0161lik\u0119 povandenini\u0173 \u017eoli\u0173 plotai, tarp j\u0173 ir svarb\u016bs j\u016br\u017eoli\u0173 s\u0105\u017ealynai, kurie prisideda prie visos sistemos stabilumo.<\/p>\n
Tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta dviem r\u016b\u0161ims: estuariniam dygliaodegiui (Hemitrygon fluviorum) ir paprastajam urolophui (Trygonoptera testacea). Abu \u0161ie skatai maitinasi dugne, rausdami nuos\u0117das ir ie\u0161kodami grobio, tod\u0117l laikomi savoti\u0161kais ekosistemos in\u017einieriais, nuolat kei\u010dian\u010diais dugno strukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Stabili\u0173j\u0173 izotop\u0173 analiz\u0117 parod\u0117 netik\u0117t\u0105 vaizd\u0105<\/p>\n
Vietoje vienkartini\u0173 steb\u0117jim\u0173, k\u0105 skatai su\u0117da konkre\u010diu momentu, mokslininkai taik\u0117 stabili\u0173j\u0173 izotop\u0173 analiz\u0119. \u0160is metodas leid\u017eia \u012fvertinti, kokius maisto \u0161altinius gyv\u016bnas i\u0161 ties\u0173 \u012fsisavino per ilgesn\u012f laik\u0105, o ne tik k\u0105 pagavo \u201e\u010dia ir dabar\u201c.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117, kad austr\u0117s, kurios estuarijose da\u017enai laikomos \u012fprastu grobiu, abiem r\u016b\u0161ims sudar\u0117 tik nedidel\u0119 raciono dal\u012f. Estuariniam dygliaodegiui jos siek\u0117 apie 5 proc., o paprastajam urolophui \u2013 apie 8 proc. \u012fsisavintos mitybos.<\/p>\n
Beveik pus\u0117 energijos \u2013 i\u0161 nematomos organikos<\/p>\n
Did\u017eiausia staigmena buvo kita: abi r\u016b\u0161ys beveik pus\u0119 savo mitybos gavo i\u0161 kiet\u0173j\u0173 daleli\u0173 organin\u0117s med\u017eiagos. Tai smulki, da\u017enai akimi nepastebima ir vandens storym\u0117je ar nuos\u0117dose esanti mas\u0117, susidedanti i\u0161 irimo produkt\u0173, detrito bei mikroorganizm\u0173.<\/p>\n
Toks \u201enematomas\u201c pagrindas formuojasi nuo visko, kas vyksta estuarijoje: nuo augalijos poky\u010di\u0173 iki s\u0105na\u0161\u0173 i\u0161 sausumos ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 prietakos. D\u0117l to skatai gali b\u016bti jautresni aplinkos poky\u010diams, nei rodyt\u0173 vien tik j\u0173 matomo grobio, pavyzd\u017eiui, v\u0117\u017eiagyvi\u0173 ar moliusk\u0173, gausa.<\/p>\n
Kod\u0117l tai svarbu gamtosaugai?<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad vertinant r\u016b\u0161i\u0173 atsparum\u0105 da\u017enai stebimi akivaizd\u016bs rodikliai, tokie kaip buveini\u0173 plotai ar gyv\u016bn\u0173 skai\u010dius. Ta\u010diau maisto tinkl\u0173 pamatas, \u012fskaitant organini\u0173 daleli\u0173 sud\u0117t\u012f ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kelius, gali keistis tyliai, o pasekm\u0117s i\u0161ry\u0161k\u0117ja v\u0117liau.<\/p>\n
Analizuojant izotopin\u0119 ni\u0161\u0105, estuarinis dygliaodegis parod\u0117 didel\u012f persidengim\u0105 su viena \u012fprasta estuarij\u0173 \u017euvimi, geltonpele sparine \u017euvimi (Acanthopagrus australis). Toks persidengimas rodo galim\u0105 konkurencij\u0105 d\u0117l pana\u0161i\u0173 i\u0161tekli\u0173, o siauresn\u0117 ni\u0161a gali reik\u0161ti ma\u017eesn\u012f lankstum\u0105, jei aplinka spar\u010diai keist\u0173si.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, norint tiksliau suprasti \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0105, ateityje verta derinti kelis metodus: stabili\u0173j\u0173 izotop\u0173 analiz\u0119, skrand\u017eio turinio tyrimus ir realaus grobio prieinamumo vertinim\u0105. Tokie duomenys padeda ne tik suprasti, k\u0105 skatai valgo, bet ir kokie energijos keliai i\u0161 ties\u0173 palaiko vis\u0105 estuarijos ekosistem\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas Australijos Voliso e\u017eere parod\u0117, kad skatai nema\u017e\u0105 dal\u012f energijos gauna i\u0161 beveik nematomos organin\u0117s med\u017eiagos, o ne i\u0161 \u012fprasto grobio.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[670,101,12639,1531,12638,12640,12641],"miestas":[],"class_list":["post-20829","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-australija","tag-ekologija","tag-estuarijos","tag-juru-ekosistemos","tag-skatai","tag-stabiliuju-izotopu-analize","tag-voliso-ezeras"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20829","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20829"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20829\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20829"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20829"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20829"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=20829"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}