Indija art\u0117ja prie sprendimo prad\u0117ti didel\u0117s apimties paskat\u0173 program\u0105, kuri tur\u0117t\u0173 paspartinti anglies dujinimo projektus ir naujas investicijas \u012f kur\u0105 bei chemijos pramon\u0119. \u0160alis siekia, kad vietin\u0117s \u017ealiavos b\u016bt\u0173 pla\u010diau naudojamos gaminant sintez\u0117s dujas, degalus ir chemikalus, taip ma\u017einant priklausomyb\u0119 nuo importo.<\/p>\n
Vie\u0161ai svarstomos programos vert\u0117 siekia apie 3,95 mlrd. JAV doleri\u0173, tai yra ma\u017edaug 3,6 mlrd. eur\u0173. Indijos ambicija \u2013 iki 2030 met\u0173 pasiekti 100 mln. ton\u0173 anglies dujinimo paj\u0117gum\u0173, tod\u0117l kalbama ne apie pavienius bandymus, o apie visos pramon\u0117s krypties stiprinim\u0105.<\/p>\n
Anglies dujinimas Indijoje pristatomas kaip strateginis instrumentas energetiniam saugumui ir pramon\u0117s savaranki\u0161kumui didinti. Pastaraisiais metais Azijoje i\u0161ry\u0161k\u0117j\u0119 tiekimo ir kain\u0173 svyravim\u0173 rizikos veiksniai paskatino \u0161alis ie\u0161koti alternatyv\u0173 importuojamiems angliavandeniliams, ypa\u010d suskystintoms gamtin\u0117ms dujoms.<\/p>\n
Indija turi vienas did\u017eiausi\u0173 anglies atsarg\u0173 pasaulyje, o anglis i\u0161lieka jos energetikos sistemos pagrindas. D\u0117l augan\u010dio elektros poreikio ir pramon\u0117s pl\u0117tros \u0161alyje prognozuojamas didesnis energijos suvartojimas, tod\u0117l vietin\u0117s \u017ealiavos panaudojimas pristatomas kaip b\u016bdas stabilizuoti tiekim\u0105 ir kain\u0105.<\/p>\n
Europos kontekste anglies dujinimo ekonomika daug sud\u0117tingesn\u0117, nes emisij\u0173 ka\u0161tai daro tokius projektus sunkiai konkurencingus. D\u0117l to tradicinis kelias, kai dujinama anglis ir gaminamos pramonin\u0117s dujos ar degalai, daugeliu atvej\u0173 pralaimi alternatyvoms, paremtoms atsinaujinan\u010dia energija, energijos efektyvumu ar elektrifikacija.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pati dujinimo technologin\u0117 kompetencija nepraranda reik\u0161m\u0117s: ji gali b\u016bti pritaikoma kitoms \u017ealiavoms, ypa\u010d biomas\u0117s ir atliek\u0173 srautams, kai tikslas yra pagaminti sintez\u0117s dujas, v\u0117liau panaudojamas chemijos produktams ar degalams. Tokios kryptys da\u017eniau siejamos su dekarbonizacijos tikslais, jei u\u017etikrinama tvari \u017ealiava ir skaidri emisij\u0173 apskaita.<\/p>\n
Lietuvoje anglies dujinimo tema istori\u0161kai buvo aptarin\u0117jama regiono energetikos ir pramon\u0117s diskusijose, ta\u010diau praktini\u0173 prielaid\u0173 dideliam anglies projektui n\u0117ra. Ribota vietini\u0173 tinkam\u0173 i\u0161tekli\u0173 baz\u0117 ir CO2 ka\u0161tai reik\u0161t\u0173, kad klasikinis anglies dujinimas vargiai gal\u0117t\u0173 tapti ekonomi\u0161kai pagr\u012fstu sprendimu.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pati id\u0117ja gali gr\u012f\u017eti kitu pavidalu \u2013 per biomas\u0117s ar atliek\u0173 dujinimo technologijas, kurios teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti tiekti \u017ealiav\u0105 pramonei ir prisid\u0117ti prie tvaresni\u0173 degal\u0173 gamybos. Tai ypa\u010d aktualu aviacijos sektoriui, kuriam ES reguliavimas numato did\u0117jan\u010di\u0105 tvari\u0173 aviacini\u0173 degal\u0173 dal\u012f.<\/p>\n
\u201eTokia anglies dujinimo apimtis, kuri atsipirkt\u0173 ir patenkint\u0173 bent chemijos pramon\u0117s poreikius, reikalaut\u0173 keli\u0173 milijon\u0173 ton\u0173 tinkam\u0173 savybi\u0173 \u017ealiavos, o esant CO2 ka\u0161tams tai b\u016bt\u0173 neapsimoka. Ta\u010diau tuomet sukaupta \u017einios baz\u0117 gali b\u016bti panaudota, tik jau su biomas\u0117s \u017ealiava\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. Marek \u015aci\u0105\u017cko.<\/p>\n
Ekspert\u0173 vertinimu, b\u016btent per\u0117jimas nuo anglies prie biomas\u0117s ar kit\u0173 alternatyvi\u0173 sraut\u0173 yra realisti\u0161kiausias kelias, jei dujinimo sprendimai regione ir v\u0117l atsidurs darbotvark\u0117je. Praktinis \u012fgyvendinimas priklausyt\u0173 nuo \u017ealiavos tiekimo grandin\u0117s, ekonomikos, emisij\u0173 reikalavim\u0173 bei investicij\u0173 \u012f pramonin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Indija ruo\u0161ia apie 3,6 mlrd. eur\u0173 paskatas anglies dujinimui, o Lietuvoje technologija gal\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti per biomas\u0119 ir tvarius degalus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[12652,3823,8120,102,2463,1659,6428],"miestas":[],"class_list":["post-20839","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-dujinimas","tag-aviaciniai-degalai","tag-biomase","tag-dirbtinis-intelektas","tag-indija","tag-orlen","tag-tvarus-degalai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20839","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20839"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20839\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20839"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20839"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20839"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=20839"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}