Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad Parkinsono liga gali b\u016bti ne viena vienalyt\u0117 b\u016bkl\u0117, o kelios biologi\u0161kai skirtingos ligos formos. Tai pad\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l tie patys vaistai ar intervencijos vieniems pacientams palengvina simptomus, o kitiems beveik nepadeda.<\/p>\n
Darbo autoriai, naudodami ma\u0161ininio mokymosi metodus, i\u0161skyr\u0117 dvi pagrindines grupes ir penkis smulkesnius potipius. Analiz\u0117 atlikta ne su \u017emon\u0117mis, o su vaisin\u0117mis musel\u0117mis, tod\u0117l i\u0161vad\u0173 tiesiogiai perkelti \u012f klinik\u0105 dar negalima.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Belgijoje veikiantys VIB ir KU Leuven mokslininkai. Jie naudojo vaisini\u0173 museli\u0173 modelius su mutacijomis 24 genuose, siejamuose su Parkinsono liga, ir ilg\u0105 laik\u0105 steb\u0117jo j\u0173 elgsenos poky\u010dius.<\/p>\n
Surinkti duomenys buvo analizuojami kompiuteriniais metodais, ie\u0161kant pasikartojan\u010di\u0173 d\u0117sningum\u0173. Toks po\u017ei\u016bris leido tyr\u0117jams prad\u0117ti nuo duomen\u0173, o ne nuo i\u0161ankstini\u0173 prielaid\u0173, kaip konkreti mutacija \u201etur\u0117t\u0173\u201c pasireik\u0161ti.<\/p>\n
\u201eKai gydytojai ar pacientai \u017ei\u016bri \u012f lig\u0105, jie mato klinikinius simptomus, kurie suvienodina \u017emones, sergan\u010dius Parkinsono liga\u201c, \u2013 sak\u0117 VIB-KU Leuven molekulin\u0117s neurobiologijos grup\u0117s vadovas Patrik Verstreken.<\/p>\n
\u201eTa\u010diau molekuliniu lygmeniu matyti, kad yra subkategorij\u0173, ir tai svarbu, nes vieno vaisto, kuris pataikyt\u0173 \u012f skirtingus molekulinius sutrikimus visais atvejais, i\u0161 esm\u0117s n\u0117ra\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Parkinsono liga paprastai apib\u016bdinama kaip progresuojantis neurologinis sutrikimas, susij\u0119s su jud\u0117jimo sunkumais ir kitais simptomais. Ta\u010diau j\u0105 gali lemti daugyb\u0117 skirting\u0173 genetini\u0173 poky\u010di\u0173, kurie gali sutrikdyti smegen\u0173 veikl\u0105 nevienodais biologiniais keliais.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad b\u016btent \u0161i \u012fvairov\u0117 apsunkina efektyvi\u0173 terapij\u0173 k\u016brim\u0105. Vaistas, nukreiptas \u012f vien\u0105 mechanizm\u0105, gali pad\u0117ti vienai pacient\u0173 grupei, bet b\u016bti ma\u017eai naudingas kitai.<\/p>\n
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimus, Parkinsono ligos sukeliamas ne\u012fgalumas ir mirtingumas pasaulyje spar\u010diai auga. Organizacija yra nurod\u017eiusi, kad 2019 metais su \u0161ia liga gyveno daugiau kaip 8,5 mln. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Tyrimo metu buvo i\u0161bandyti ir galimi gydymo variantai skirtinguose i\u0161skirtuose museli\u0173 modeli\u0173 potipiuose. Mokslininkai nustat\u0117, kad priemon\u0117, pagerinusi \u012f Parkinson\u0105 pana\u0161ius simptomus vienoje grup\u0117je, neb\u016btinai veik\u0117 kitoje.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai sustiprina mint\u012f, kad ateityje gydymas gali b\u016bti parenkamas labiau individualizuotai, atsi\u017evelgiant \u012f biologin\u0119 ligos prie\u017east\u012f. Praktikoje tai reik\u0161t\u0173 tikslesn\u0119 diagnostik\u0105, potipi\u0173 atpa\u017einim\u0105 ir geriau pritaikytas terapijas.<\/p>\n
\u201eTur\u0117dami subkategorijas, galime ie\u0161koti specifini\u0173 biologini\u0173 \u017eymen\u0173 toje pacient\u0173 grup\u0117je ir kurti vaistus, pritaikytus b\u016btent jai\u201c, \u2013 sak\u0117 P. Verstreken.<\/p>\n
Mokslininkai akcentuoja, kad tai ankstyvos stadijos darbas, atliktas su gyv\u016bn\u0173 modeliais, tod\u0117l reikalingi papildomi tyrimai su \u017emon\u0117mis. Vis d\u0117lto metodas, paremtas dideliais duomenimis ir DI analize, gali b\u016bti pritaikomas ir kitoms sud\u0117tingoms ligoms, kurias lemia daugelis gen\u0173 ar aplinkos veiksni\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad Parkinsono liga gali tur\u0117ti kelis biologinius potipius, tod\u0117l tas pats gydymas vieniems padeda, o kitiems ne.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":21000,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[3162,12859,12858,12861,7350,10015,12860],"miestas":[],"class_list":["post-20999","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-biomarkeriai","tag-di-medicinoje","tag-genetines-mutacijos","tag-ku-leuven","tag-masininis-mokymasis","tag-parkinsono-liga","tag-vib"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20999","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20999"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20999\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22686,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20999\/revisions\/22686"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21000"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20999"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20999"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20999"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=20999"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}