Naujas \u017eurnale Nature paskelbtas tyrimas rodo, kad net taikant bendr\u0105j\u0105 nejautr\u0105 smegenys i\u0161lieka aktyvesn\u0117s, nei ilg\u0105 laik\u0105 manyta. Nors \u017emogus yra be s\u0105mon\u0117s, dalis nervini\u0173 grandini\u0173 toliau fiksuoja aplinkos signalus ir apdoroja kalbin\u0119 informacij\u0105.<\/p>\n
Mokslininkai akcentuoja, kad kalbos apdorojimas neb\u016btinai rei\u0161kia s\u0105moning\u0105 suvokim\u0105 ar prisiminimus po operacijos. Vis d\u0117lto rezultatai papildo supratim\u0105, kaip smegenys veikia skirtinguose s\u0105mon\u0117s slopinimo lygiuose.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 i\u0161vados rodo, kad smegenys be s\u0105mon\u0117s b\u016bkl\u0117je yra gerokai aktyvesn\u0117s ir paj\u0117gesn\u0117s, nei manyta anks\u010diau\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimo bendraautoris Sameer Sheth i\u0161 Baylor medicinos koled\u017eo.<\/p>\n
Tyrime dalyvavo septyni pacientai, kuriems buvo atliekama epilepsijos chirurgija, pa\u0161alinant dal\u012f smilkinin\u0117s skilties siekiant suma\u017einti traukulius. Tokios proced\u016bros metu gydytojai gali tiesiogiai steb\u0117ti nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvum\u0105, o tai suteikia ret\u0105 galimyb\u0119 rinkti detalius duomenis i\u0161 \u017emogaus smegen\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai naudojo \u201eNeuropixels\u201c zondus, itin plonas silicio adatas, leid\u017eian\u010dias vienu metu registruoti daugelio pavieni\u0173 neuron\u0173 signalus. Tai viena pa\u017eangiausi\u0173 technologij\u0173, padedan\u010di\u0173 matyti, kaip skirtingos smegen\u0173 sritys reaguoja \u012f gars\u0105 ir kalb\u0105.<\/p>\n
Pirmajame bandyme pacientai klaus\u0117si vienod\u0173 ton\u0173 sekos, kuri kartais b\u016bdavo pertraukiama kitokiu tonu. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad apie 71 proc. steb\u0117t\u0173 neuron\u0173 reagavo \u012f gars\u0105, o ma\u017edaug 25 proc. neuron\u0173 sureagavo \u012f ret\u0105, besiskiriant\u012f ton\u0105.<\/p>\n
Dar viena \u012fdomi detal\u0117 ta, kad smegen\u0173 geb\u0117jimas aptikti ne\u012fprastus garsus b\u0117gant laikui ger\u0117jo. Tai leid\u017eia manyti, kad net be s\u0105mon\u0117s i\u0161lieka tam tikri prisitaikymo ir statistini\u0173 d\u0117sningum\u0173 \u201emokymosi\u201c mechanizmai.<\/p>\n
Kitoje tyrimo dalyje keturi pacientai klaus\u0117si tinklalaid\u017ei\u0173 i\u0161trauk\u0173. Duomenys parod\u0117, kad smegenys apdorojo \u0161nek\u0105 realiu laiku, reaguodamos \u012f atskirus \u017eod\u017eius ir skirtingus kalbos elementus.<\/p>\n
\u201eTok\u012f nusp\u0117jim\u0105 paprastai siejame su budrumu ir d\u0117mesiu, ta\u010diau \u010dia jis vyksta be s\u0105mon\u0117s b\u016bsenoje\u201c, \u2013 sak\u0117 Benjamin Hayden i\u0161 Baylor medicinos koled\u017eo.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, dalis neuron\u0173 ne tik \u201egird\u0117jo\u201c kalb\u0105, bet ir band\u0117 nusp\u0117ti, koks \u017eodis gal\u0117t\u0173 pasirodyti toliau, remiantis ankstesniu kontekstu. Toks rei\u0161kinys siejamas su prognozuojamuoju kodavimu, kai smegenys nuolat kuria hipotezes apie tai, kas vyks akimirk\u0105 v\u0117liau.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad reikia daugiau tyrim\u0173, siekiant suprasti, kiek \u0161ie mechanizmai priklauso nuo konkre\u010di\u0173 nejautros vaist\u0173, doz\u0117s ir individuali\u0173 smegen\u0173 ypatybi\u0173. Taip pat lieka atviras klausimas, ar pana\u0161us aktyvumo profilis pasirei\u0161kia miegant ar kitose be s\u0105mon\u0117s b\u016bsenose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nature publikuotas tyrimas rodo, kad net gilioje nejautroje smegenys apdoroja kalb\u0105, reaguoja \u012f garsus ir gali nusp\u0117ti b\u016bsimus \u017eod\u017eius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":21002,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[12862,12864,12863,3129,12865,10119,1751],"miestas":[],"class_list":["post-21001","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-bendroji-nejautra","tag-epilepsija","tag-medicinos-tyrimai","tag-neuromokslai","tag-neuropixels","tag-samone","tag-smegenys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21001","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21001"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21001\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22685,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21001\/revisions\/22685"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21002"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21001"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21001"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21001"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21001"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}