Vandentiekio vandens saugumas Europoje labai skiriasi, o did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 tam daro po\u017eeminio vandens b\u016bkl\u0117 ir jo tar\u0161a. Europos aplinkos agent\u016bra skelbia, kad daugiau nei 20 proc. ES po\u017eeminio vandens telkini\u0173 chemin\u0117 b\u016bkl\u0117 yra prasta.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad dalyje vietovi\u0173 vir\u0161ijami ES Vandens pagrind\u0173 direktyvoje nustatyti kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173, \u012fskaitant sunkiuosius metalus, limitai. Kuo blogesn\u0117 \u017ealiavinio vandens kokyb\u0117, tuo brangesnis ir sud\u0117tingesnis jo paruo\u0161imas gerti.<\/p>\n
Tarptautiniuose vertinimuose dauguma Europos valstybi\u0173 patenka tarp stipriausi\u0173 pasaulyje pagal geriamojo vandens ir sanitarijos rodiklius. Pagal Environmental Performance Index (EPI) auk\u0161\u010diausi \u012fver\u010diai skiriami \u0161alims, kurios geriausiai apsaugo \u017emoni\u0173 sveikat\u0105 nuo nesaugaus geriamojo vandens rizik\u0173.<\/p>\n
Tarp \u0161ali\u0173, gavusi\u0173 maksimal\u0173 \u012fvertinim\u0105, minimos Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, \u0160veicarija ir Jungtin\u0117 Karalyst\u0117. Tokie rezultatai paprastai siejami su grie\u017eta tar\u0161os kontrole, investicijomis \u012f vandentvark\u0105 ir nuoseklia monitoringo sistema.<\/p>\n
\u017demesni balai fiksuojami Europos pakra\u0161\u010diuose ir \u0161alyse, kur vandens tiekimo infrastrukt\u016bra modernizuojama l\u0117\u010diau arba sud\u0117tingesn\u0117s pradin\u0117s gamtin\u0117s s\u0105lygos. EPI duomenimis, tarp pras\u010diausiai \u012fvertint\u0173 \u0161ali\u0173 Europoje minimos Moldova, Sakartvelas ir Albanija.<\/p>\n
Tame pa\u010diame s\u0105ra\u0161o gale atsiduria ir kai kurios ES valstyb\u0117s, \u012fskaitant Latvij\u0105, Lietuv\u0105 ir Rumunij\u0105. Tai nerei\u0161kia, kad vandentiekio vanduo automati\u0161kai yra nesaugus, ta\u010diau signalizuoja apie didesnes sistemines rizikas ir didesn\u0119 priklausomyb\u0119 nuo kokybi\u0161ko valymo.<\/p>\n
Po\u017eeminis vanduo ES yra kriti\u0161kai svarbus: jis sudaro apie 65 proc. geriamojo vandens i\u0161tekli\u0173 ir reik\u0161ming\u0105 dal\u012f vandens, naudojamo \u017eem\u0117s \u016bkyje. D\u0117l to bet kokia tar\u0161a greitai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos bei visuomen\u0117s sveikatos klausimu.<\/p>\n
Europos Komisija yra nurod\u017eiusi, kad nitrat\u0173 koncentracija vir\u0161ija ES rib\u0105 14 proc. po\u017eeminio vandens matavimo viet\u0173. ES nustatyta riba yra 50 miligram\u0173 litre, o didesn\u0117s koncentracijos da\u017enai siejamos su intensyviu tr\u0119\u0161imu ir \u017eem\u0117s \u016bkio nuot\u0117kiu.<\/p>\n
Vien nitrat\u0173 \u0161alinimas i\u0161 vandens ES mastu gali kainuoti apie 320 mlrd. eur\u0173 per metus, tod\u0117l vis da\u017eniau akcentuojama prevencija, o ne vien valymas. Praktikoje tai rei\u0161kia grie\u017etesn\u0119 tar\u0161os kontrol\u0119, tikslesn\u012f tr\u0105\u0161\u0173 naudojim\u0105 ir jautri\u0173 teritorij\u0173 apsaug\u0105.<\/p>\n
Papildom\u0105 spaudim\u0105 vandens kokybei daro pesticidai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai. Atskiruose tyrimuose taip pat akcentuojamos PFAS grup\u0117s med\u017eiagos, kurios d\u0117l ilgo irimo aplinkoje da\u017enai vadinamos ilgai i\u0161liekan\u010diomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis.<\/p>\n
ES taip pat stiprina steb\u0117sen\u0105: 2022 metais patvirtintas pirmasis geriamojo vandens stebim\u0173 med\u017eiag\u0173 s\u0105ra\u0161as, skirtas sekti tam tikrus endokrinin\u0119 sistem\u0105 galin\u010dius veikti junginius. Tikslas yra anks\u010diau aptikti rizikas ir, prireikus, laiku keisti reguliavim\u0105 bei vandens paruo\u0161imo praktik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europoje vandentiekio vandens saugumas nevienodas: dalyje ES prasta po\u017eeminio vandens chemin\u0117 b\u016bkl\u0117, o reitinge \u017eemai \u2013 ir Lietuva.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":21006,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[10832,4069,1976,4914,7225,11092,2112],"miestas":[],"class_list":["post-21005","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-europos-aplinkos-agentura","tag-geriamasis-vanduo","tag-nitratai","tag-pesticidai","tag-pfas","tag-pozeminis-vanduo","tag-vandentiekis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21005","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21005"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21005\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22683,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21005\/revisions\/22683"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21006"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21005"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21005"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21005"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21005"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}