Mokslininkai suk\u016br\u0117 nauj\u0105 metod\u0105, leid\u017eiant\u012f greitai suformuoti ypa\u010d tvirtus kraujo kre\u0161ulius, kurie laboratorijoje kraujavim\u0105 gal\u0117jo pristabdyti per kelias sekundes. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tokia technologija ateityje gal\u0117t\u0173 tapti svarbia pagalba skubioje medicinoje, traum\u0173 atvejais ar operacij\u0173 metu.<\/p>\n
Nat\u016bral\u016bs kraujo kre\u0161uliai organizmui yra gyvybi\u0161kai svarb\u016bs, ta\u010diau ne visada susidaro pakankamai greitai arba b\u016bna pakankamai stabil\u016bs. Kai kraujavimas stiprus, ypa\u010d svarbu, kad kre\u0161ulys ne tik greitai susiformuot\u0173, bet ir mechani\u0161kai atlaikyt\u0173 audini\u0173 jud\u0117jim\u0105 bei kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n
\u0160iame tyrime d\u0117mesys nukreiptas \u012f raudonuosius kraujo k\u016bnelius, kurie nat\u016braliame kre\u0161ulyje sudaro didel\u0119 t\u016brio dal\u012f, ta\u010diau patys savaime n\u0117ra tvirta konstrukcin\u0117 med\u017eiaga. Mokslininkai juos chemi\u0161kai \u201esuri\u0161o\u201c tarpusavyje taip, kad susiformuot\u0173 stipresn\u0117 ir atsparesn\u0117 strukt\u016bra.<\/p>\n
Taip sukurti in\u017eineriniai kraujo kre\u0161uliai gali b\u016bti pritaikomi kaip gelio tipo med\u017eiaga, papildanti nat\u016bral\u0173 kre\u0161\u0117jim\u0105. Autori\u0173 teigimu, toks sprendimas skirtas ne pakeisti organizmo kre\u0161\u0117jim\u0105, o sustiprinti j\u012f situacijose, kai \u012fprast\u0173 mechanizm\u0173 nepakanka.<\/p>\n
Bandymai laboratorijoje ir su \u017eiurki\u0173 modeliais parod\u0117, kad naujieji kre\u0161uliai buvo gerokai atsparesni l\u016b\u017eimui ir geriau prilipo prie audini\u0173 nei nat\u016bral\u016bs. Tyr\u0117jai nurodo, kad mechaninis atsparumas padid\u0117jo 13 kart\u0173, o sukibimas su audiniais buvo ma\u017edaug 4 kartus stipresnis.<\/p>\n
Taip pat prane\u0161ta, kad bandymuose nepasteb\u0117ta ry\u0161ki\u0173 toksi\u0161kumo po\u017eymi\u0173 ar pavojingos imunin\u0117s reakcijos, o su\u017eeistos kepen\u0173 vietos u\u017esandarinimas buvo s\u0117kmingas. Vis d\u0117lto tai dar n\u0117ra \u012frodymas, kad metodas taip pat veiks \u017emon\u0117ms, nes gyv\u016bn\u0173 modeliai tik i\u0161 dalies atspindi klinikin\u0119 realyb\u0119.<\/p>\n
Technologijos k\u016br\u0117jai teigia, kad med\u017eiaga gali b\u016bti paruo\u0161iama gana greitai: naudojant suderinto kraujo donoro med\u017eiag\u0105 per ma\u017edaug 10 minu\u010di\u0173, o naudojant paties paciento krauj\u0105 per ma\u017edaug 20 minu\u010di\u0173. Toks laikas svarbus skubioje pagalboje, kur sprendimai turi b\u016bti priimami per minutes.<\/p>\n
Potenciali nauda \u012f\u017evelgiama ir pacientams, turintiems kre\u0161\u0117jimo sutrikim\u0173, taip pat \u017emon\u0117ms, vartojantiems krauj\u0105 skystinan\u010dius vaistus, kai d\u0117l gydymo suma\u017e\u0117ja organizmo geb\u0117jimas suformuoti \u201enauding\u0105\u201c kre\u0161ul\u012f. Kartu pabr\u0117\u017eiama, kad patys pavojingiausi kre\u0161uliai yra kitokie: tie, kurie susidaro kraujagysli\u0173 viduje ir gali u\u017ekim\u0161ti kraujotak\u0105.<\/p>\n
\u201eNat\u016bral\u016bs kraujo kre\u0161uliai gali susidaryti l\u0117tai ir b\u016bti mechani\u0161kai trap\u016bs, o tai riboja j\u0173 geb\u0117jim\u0105 sustabdyti stipr\u0173 kraujavim\u0105 ir gali apsunkinti gijim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 McGill universiteto mokslininkas Jianyu Li.<\/p>\n
Kitas \u017eingsnis \u2013 i\u0161sam\u016bs saugumo ir veiksmingumo tyrimai, taip pat bandymai situacijose, kur kraujavimas yra didelio sl\u0117gio, pavyzd\u017eiui, pa\u017eeidus arterijas. Tyr\u0117jai pripa\u017e\u012fsta, kad technologij\u0105 dar reik\u0117s \u201esuderinti\u201c skirtingiems scenarijams, ta\u010diau pirmieji rezultatai rodo real\u0173 potencial\u0105 klinikinei praktikai ateityje.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201eNature\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai suk\u016br\u0117 in\u017einerinius kraujo kre\u0161ulius, kurie laboratorijoje grei\u010diau formuojasi ir yra tvirtesni, \u017ead\u0117dami prover\u017e\u012f skubioje medicinoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":21023,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[12885,12884,12883,9706,10098,8424],"miestas":[],"class_list":["post-21022","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-biomedicinine-inzinerija","tag-kraujavimas","tag-kraujo-kresejimas","tag-mcgill-universitetas","tag-nature","tag-skubioji-medicina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21022","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21022"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21022\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22677,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21022\/revisions\/22677"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21023"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21022"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21022"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21022"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21022"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}