Mokslininkai atliko vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 iki \u0161iol gravitacijos d\u0117sni\u0173 patikr\u0173 kosminiais masteliais, steb\u0117dami, kaip juda tolim\u0173 galaktik\u0173 spie\u010diai. Rezultatai rodo, kad traukos j\u0117ga \u0161imtais milijon\u0173 \u0161viesme\u010di\u0173 mastu elgiasi taip, kaip numato Niutono visuotin\u0117s traukos d\u0117snis ir Ein\u0161teino bendroji reliatyvumo teorija.<\/p>\n
Niutonas apra\u0161\u0117, kad dviej\u0173 k\u016bn\u0173 traukos j\u0117ga priklauso nuo j\u0173 masi\u0173 ir ma\u017e\u0117ja atvirk\u0161\u010diai proporcingai atstumo kvadratui. Jei itin dideliais atstumais gravitacija silpt\u0173 l\u0117\u010diau nei prognozuojama, tai reik\u0161t\u0173, kad dabartiniuose modeliuose tr\u016bksta fizikos. Ta\u010diau nauji matavimai tokio nukrypimo neparod\u0117.<\/p>\n
Kosmoso steb\u0117jimai jau seniai rodo neatitikim\u0173: galaktik\u0173 pakra\u0161\u010diai sukasi per greitai, galaktik\u0173 spie\u010diai laikosi drauge tvir\u010diau, nei tur\u0117t\u0173 vien d\u0117l matomos med\u017eiagos. Pana\u0161ius signalus pateikia ir gravitacinis l\u0119\u0161iavimas, kai masyv\u016bs objektai i\u0161kreipia fonin\u0119 \u0161vies\u0105 labiau, nei paai\u0161kint\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117s, dujos ir dulk\u0117s.<\/p>\n
\u0160iuos rei\u0161kinius da\u017eniausiai ai\u0161kina dvi id\u0117jos: nematoma tamsioji materija arba pakeisti gravitacijos d\u0117sniai dideliais mastais. Pagal pla\u010diausiai taikom\u0105 kosmologin\u012f model\u012f, did\u017eioji dalis visos materijos yra nematoma, o jos poveik\u012f matome tik per gravitacij\u0105. Naujas darbas sustiprina b\u016btent \u0161\u012f paai\u0161kinim\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai analizavo ma\u017edaug 686 000 galaktik\u0173 duomenis did\u017eiuliame Visatos t\u016bryje, esan\u010diame keli\u0173 milijard\u0173 \u0161viesme\u010di\u0173 atstumu. Dalis \u0161i\u0173 galaktik\u0173 priklauso spie\u010diams, kurie gravitaci\u0161kai traukia vieni kitus ir juda kosmini\u0173 strukt\u016br\u0173 tinkle. B\u016btent j\u0173 tarpusavio grei\u010diai leid\u017eia tikrinti, kaip su atstumu kinta gravitacijos poveikis.<\/p>\n
Greitis buvo vertintas pasitelkiant kinematin\u012f Sunjajevo ir Zel’dovi\u010diaus efekt\u0105, susijus\u012f su kosminio mikrobang\u0173 fono spinduliuote. Kai \u0161i spinduliuot\u0117 praeina per kar\u0161tas dujas galaktik\u0173 spie\u010diuose, judantis spie\u010dius ne\u017eymiai pakei\u010dia fono signal\u0105 d\u0117l foton\u0173 sklaidos \u012f laisvuosius elektronus. I\u0161 labai ma\u017eo poslinkio galima statisti\u0161kai nustatyti, kaip greitai spie\u010dius jud\u0117jo.<\/p>\n
Jei gravitacija dideliais atstumais b\u016bt\u0173 stipresn\u0117 nei tikimasi, spie\u010di\u0173 tarpusavio grei\u010diai rodyt\u0173 l\u0117tesn\u012f traukos silpn\u0117jim\u0105. Ta\u010diau tyrimas parod\u0117 prie\u0161ingai: traukos poveikis su atstumu ma\u017e\u0117ja taip, kaip prognozuoja klasikin\u0117 ir reliatyvistin\u0117 fizika. Tai rei\u0161kia, kad Visatos mastu papildom\u0173 gravitacijos patais\u0173 bent jau \u0161iuo metodu aptikti nepavyko.<\/p>\n
\u201eStulbina, kad atvirk\u0161tinio kvadrato d\u0117snis, pasi\u016blytas XVII am\u017eiuje ir v\u0117liau \u012ftrauktas \u012f bendr\u0105j\u0105 reliatyvumo teorij\u0105, i\u0161lieka teisingas ir XXI am\u017eiuje kosminiais masteliais\u201c, \u2013 sak\u0117 kosmologas Patricio Gallardo.<\/p>\n
Kartu mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161vada nerei\u0161kia galutinio atsakymo, kas yra tamsioji materija. Ji vis dar n\u0117ra tiesiogiai aptikta laboratorijose, o jos prigimtis i\u0161lieka atvira: nuo silpnai s\u0105veikaujan\u010di\u0173 daleli\u0173 iki kit\u0173 hipotetini\u0173 scenarij\u0173. Vis d\u0117lto tokie didelio masto bandymai siaurina alternatyvas ir stiprina argument\u0105, kad papildomas nematomas mas\u0117s komponentas yra realesnis paai\u0161kinimas nei modifikuota gravitacija.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Did\u017eiausio masto galaktik\u0173 spie\u010di\u0173 jud\u0117jimo analiz\u0117 parod\u0117: gravitacija pakl\u016bsta Niutonui ir Ein\u0161teinui, o tai stiprina tamsiosios materijos versij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":21027,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[12891,12894,12892,12895,12890,12893],"miestas":[],"class_list":["post-21026","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-albertas-einsteinas","tag-galaktiku-spieciai","tag-gravitacija","tag-kosminis-mikrobangu-fonas","tag-niutonas","tag-tamsioji-materija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21026","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21026"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21026\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21027"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21026"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21026"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21026"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21026"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}