Lenkijoje spart\u0117ja vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 skaitmeninimas: pl\u0117tojami e. pristatymai, elektronin\u0117 dokument\u0173 apyvarta ir vis daugiau proces\u0173 perkeliama \u012f skaitmenines sistemas. Vyriausyb\u0117s atstovai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161ie poky\u010diai turi tapti kasdienybe ne tik centrinei vald\u017eiai, bet ir savivaldai.<\/p>\n
Vienu ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 tapo program\u0117l\u0117 \u201emObywatel\u201c, kuri\u0105, remiantis vald\u017eios pateiktais duomenimis, naudoja beveik 11 mln. gyventoj\u0173. Program\u0117l\u0117je telpa pagrindiniai dokumentai ir paslaugos, o funkcij\u0173 s\u0105ra\u0161as ple\u010diamas, siekiant, kad vis daugiau pra\u0161ym\u0173 b\u016bt\u0173 pateikiama nuotoliu.<\/p>\n
\u201eBeveik 11 mln. lenk\u0173 naudojasi program\u0117le \u201emObywatel\u201c, ja did\u017eiuojam\u0117s ir nuolat ple\u010diame jos funkcijas \u2013 nuo dokument\u0173 iki nauj\u0173 paslaug\u0173, susijusi\u0173 su registr\u0173 duomenimis ir pas\u0173 parai\u0161komis jaunimui\u201c, \u2013 sak\u0117 skaitmeninimo viceministras Rafalas Rosi\u0144skis.<\/p>\n
Pasak viceministro, \u201emObywatel\u201c diegiamas ir DI pagr\u012fstas virtualus asistentas, sukurtas remiantis Lenkijoje vystomu did\u017eiuoju kalbos modeliu. Modelis pirmiausia orientuotas \u012f vie\u0161\u0105j\u012f sektori\u0173, ta\u010diau, kaip teigiama, juo naudojasi ir dalis verslo.<\/p>\n
Nors paslaugos spar\u010diai perkeliamos \u012f skaitmenin\u0119 erdv\u0119, ekspertai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f kit\u0105 medalio pus\u0119: nema\u017ea visuomen\u0117s dalis vis dar neturi pakankam\u0173 bazini\u0173 skaitmenini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Tai rei\u0161kia, kad modernios platformos gali didinti atskirt\u012f, jei nebus lygiagre\u010diai investuojama \u012f mokymus.<\/p>\n
Vald\u017eios tikslas \u2013 iki 2035 metais pakelti bazini\u0173 skaitmenini\u0173 kompetencij\u0173 rodikl\u012f iki 85 proc., kai \u0161iuo metu jis siekia ma\u017edaug pus\u0119 gyventoj\u0173. Tam numatomos iniciatyvos, orientuotos \u012f \u012fvairias grupes, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus \u017emones.<\/p>\n
Diskusijose akcentuojama, kad technologijos turi b\u016bti kuriamos pagal naudotoj\u0105, o ne atvirk\u0161\u010diai. Vyresniems \u017emon\u0117ms skaitmenin\u0117s paslaugos da\u017eniau kelia nerim\u0105 ir nepasitik\u0117jim\u0105, tod\u0117l esminiais tampa ai\u0161k\u016bs sprendimai, paprastos s\u0105sajos ir patikima pagalba.<\/p>\n
Verslo atstovai pabr\u0117\u017eia, kad DI diegimas savaime negarantuoja efektyvumo. Da\u017ena klaida \u2013 bandymas u\u017ed\u0117ti DI sprendimus ant sen\u0173, neoptimizuot\u0173 proces\u0173, tikintis greito rezultato be organizacini\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n
\u201eTeigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perra\u0161ome procesus i\u0161 naujo ir \u012fmon\u0117se atliekame gili\u0105 transformacij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eEmitel\u201c vadovas Maciejus Pilipczukas.<\/p>\n
\u0160i logika, pasak dalyvi\u0173, tinka ir vie\u0161ajam sektoriui: skaitmenizavimas n\u0117ra vien paslaug\u0173 perk\u0117limas \u012f ekran\u0105, o veiklos modelio per\u017ei\u016bra. Kitaip DI tampa brangiu priedu, kuris nepadidina na\u0161umo ir nepadeda gyventojams.<\/p>\n
Skaitmenin\u0117s valstyb\u0117s pagrindas yra ry\u0161i\u0173 ir duomen\u0173 infrastrukt\u016bra, \u012f kuri\u0105 telekomunikacij\u0173 sektorius kasmet investuoja dideles sumas. 2024 metais Lenkijos telekomunikacij\u0173 sektoriaus investicijos siek\u0117 apie 2,2 mlrd. eur\u0173, o 2014\u20132024 metais bendra suma sudar\u0117 ma\u017edaug 22 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n
Kartu auga ir gr\u0117sm\u0117s: did\u0117jant skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 apim\u010diai, infrastrukt\u016bra tampa da\u017enu kibernetini\u0173 atak\u0173 taikiniu, o DI \u012frankiai leid\u017eia nusikalt\u0117liams veikti grei\u010diau ir tiksliau. Telekomunikacij\u0173 atstovai kalba apie t\u016bkstan\u010dius bandym\u0173 atakuoti sistemas per savait\u0119.<\/p>\n
Diskusijose pabr\u0117\u017eiama, kad vien technini\u0173 priemoni\u0173 nepakanka: svarbu, kad saugumas b\u016bt\u0173 numatytas jau kuriant paslaugas ir sistemas. Tai rei\u0161kia ne tik apsaug\u0105 nuo \u012fsilau\u017eim\u0173, bet ir priemones prie\u0161 manipuliacij\u0105, suk\u010diavim\u0105 bei socialin\u0119 in\u017einerij\u0105.<\/p>\n
\u201eEsmin\u0117 tema yra pasitik\u0117jimas ir saugumas: technologijose nuo pat k\u016brimo prad\u017eios turi b\u016bti integruotas kibernetinis saugumas\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eMastercard Europe\u201c atstov\u0117 Ma\u0142gorzata Domaga\u0142a.<\/p>\n
Lenkija vis da\u017eniau \u012fvardija ambicij\u0105 tapti regiono skaitmenine lydere, ta\u010diau tam, pasak ekspert\u0173, b\u016btina nuosekli partneryst\u0117 tarp valstyb\u0117s, verslo ir mokslo. Be koordinuoto veikimo sunku pasiekti mast\u0105, u\u017etikrinti talent\u0173 rengim\u0105 ir i\u0161laikyti sprendim\u0173 kokyb\u0119.<\/p>\n
Kalbant apie skaitmenin\u0119 suverenitet\u0105, akcentuojama ne tik duomen\u0173 kontrol\u0117 ir infrastrukt\u016bra, bet ir reali alternatyv\u0173 egzistencija. Praktikoje tai rei\u0161kia tiek tiek\u0117j\u0173 pasirinkimo laisv\u0119, tiek sistem\u0173 suderinamum\u0105, kad institucijos ar verslas neb\u016bt\u0173 \u201epriri\u0161ti\u201c prie vieno sprendimo.<\/p>\n
Ekspertai sutaria, kad regionin\u0117s lyderyst\u0117s langas yra atviras, ta\u010diau jis gali u\u017esiverti, jei skaitmenizavimas bus spartesnis u\u017e visuomen\u0117s \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 augim\u0105. Tod\u0117l \u0161alia program\u0117li\u0173 ir platform\u0173 pl\u0117tros svarbiausia u\u017eduotis i\u0161lieka masin\u0117, nuolat atnaujinama skaitmenin\u0117 edukacija ir saugumo kult\u016bra.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lenkija spartina skaitmenin\u0119 valstyb\u0119 ir ple\u010dia \u201emObywatel\u201c, bet pusei gyventoj\u0173 tr\u016bksta \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, o DI nauda priklauso nuo proces\u0173 pertvarkos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[102,99,465,8433,7832,4101,2504],"miestas":[],"class_list":["post-21157","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-dirbtinis-intelektas","tag-kibernetinis-saugumas","tag-lenkija","tag-mobywatel","tag-skaitmeniniai-igudziai","tag-skaitmenizacija","tag-telekomunikacijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21157","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21157"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21157\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21157"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21157"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21157"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21157"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}