Europa da\u017enai kritikuojama d\u0117l pernelyg sud\u0117ting\u0173 taisykli\u0173, o kai kuriose valstyb\u0117se nacionaliniai teis\u0117s aktai dar papildomai \u201esustiprina\u201c ES reikalavimus. Lenkijoje vis garsiau keliama id\u0117ja, kad deregulacija turi tapti nuolatiniu teis\u0117k\u016bros principu, o ne pavien\u0117mis, fragmenti\u0161komis pataisomis.<\/p>\n
Tokias i\u0161vadas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptar\u0117 verslo ir vald\u017eios atstovai, nagrin\u0117j\u0119, kaip ma\u017einti administracin\u0119 na\u0161t\u0105 ir greitinti sprendimus. Esmin\u0117 \u017einut\u0117 \u2013 supaprastinimas turi vykti paraleliai: nacionaliniu lygmeniu ir Briuselyje, kur formuojama reik\u0161minga dalis taisykli\u0173.<\/p>\n
Diskusijoje skamb\u0117jo teiginys, kad per pastaruosius metus Lenkijoje \u012fgyvendinta daugiau kaip 200 deregulacini\u0173 pakeitim\u0173, kurie tur\u0117jo suma\u017einti formali\u0173 proced\u016br\u0173 skai\u010di\u0173 ir pagreitinti kai kuriuos procesus. Tarp minim\u0173 kryp\u010di\u0173 \u2013 dalies proced\u016br\u0173 skaitmeninimas ir paprastesni sprendimai verslui, ypa\u010d ten, kur anks\u010diau reik\u0117davo daug popierini\u0173 patvirtinim\u0173.<\/p>\n
Vald\u017eios atstovai pabr\u0117\u017e\u0117 siek\u012f \u012ftvirtinti taisykl\u0119, kad \u012fvedant naujus \u012fpareigojimus b\u016bt\u0173 vertinama, kokius senus reikalavimus galima panaikinti ar suma\u017einti. Tai atitinka pla\u010diau Europoje taikom\u0105 princip\u0105, kai reguliavimo poveikis vertinamas ne tik \u201eant popieriaus\u201c, bet ir per realias s\u0105naudas \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 verslo akcent\u0173 \u2013 mokes\u010di\u0173 taisykli\u0173 stabilumas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. \u012emon\u0117s argumentuoja, kad nauji reikalavimai da\u017enai rei\u0161kia IT sistem\u0173 pertvark\u0105, atitikties proces\u0173 perplanavim\u0105, darbuotoj\u0173 apmokymus ir dokument\u0173 valdymo poky\u010dius, o tai retai \u012fgyvendinama per kelias savaites.<\/p>\n
\u201e\u0160iandien vidutinis pereinamasis laikotarpis yra apie 37 dienas. Verslui, ypa\u010d dideliam, b\u016bt\u0173 svarbu tur\u0117ti bent \u0161e\u0161is m\u0117nesius\u201c, \u2013 sak\u0117 Jakubas Dzikas.<\/p>\n
Diskusijos dalyviai kaip vienas did\u017eiausi\u0173 barjer\u0173 \u012fvardijo politin\u0119 ir administracin\u0119 kult\u016br\u0105, taip pat teis\u0117k\u016bros nepastovum\u0105, kai pataisos atsiranda skubos tvarka, o konsultacijoms paliekama per ma\u017eai laiko. Akcentuota, kad net ir geros id\u0117jos praranda vert\u0119, jei verslas j\u0173 negali laiku suprasti, pasiruo\u0161ti ir \u012fdiegti praktikoje.<\/p>\n
Kita tema \u2013 reguliavimo kokyb\u0117: nepakankamai ai\u0161kiai pagrind\u017eiami kai kuri\u0173 sprendim\u0173 ka\u0161tai ir nauda, o poveikio vertinimai neretai neatspindi reali\u0173 \u012fgyvendinimo s\u0105naud\u0173. Tokiu atveju deregulacija virsta ne sisteminiu procesu, o atskir\u0173 problem\u0173 \u201egaisr\u0173 gesinimu\u201c.<\/p>\n
Iniciatyvos \u201eSprawdzaMY\u201c atstovai teig\u0117, kad verslo ir administracijos bendradarbiavimo formatas sulaukia d\u0117mesio ir u\u017e Lenkijos rib\u0173, o sukaupta patirtis gal\u0117t\u0173 b\u016bti panaudota platesniu mastu. Argumentas paprastas: jei pavyksta grei\u010diau identifikuoti perteklinius reikalavimus ir d\u0117l j\u0173 sutarti su institucijomis, tai padeda spartinti investicijas ir didina konkurencingum\u0105.<\/p>\n
\u201eVerslo aplinka parod\u0117, kad gali veiksmingai ir atsakingai patarti vald\u017eiai. \u0160\u012f patirties i\u0161tekli\u0173 turime naudoti ne tik \u0161alies viduje, bet ir imtis lyderyst\u0117s Europos lygiu\u201c, \u2013 sak\u0117 Rafa\u0142as Brzoska.<\/p>\n
Tuo pat metu pabr\u0117\u017eiama, kad vien nacionalini\u0173 sprendim\u0173 nepakanka, jei pertekliniai reikalavimai kyla i\u0161 ES teis\u0117k\u016bros arba jei valstyb\u0117s nar\u0117s papildomai \u201eapsunkina\u201c \u012fgyvendinim\u0105. Tod\u0117l deregulacijos tikslas \u010dia formuluojamas kaip dvigubas darbas: supaprastinti vietoje ir aktyviai dalyvauti formuojant taisykles Briuselyje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lenkijoje deregulacija \u012fgauna pagreit\u012f: per metus pristatyta per 200 pakeitim\u0173, o diskusija persikelia ir \u012f ES lyg\u012f, kur sprend\u017eiama d\u0117l perteklini\u0173 taisykli\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[2998,13058,102,442,465,8026,13059],"miestas":[],"class_list":["post-21163","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-administracine-nasta","tag-dereguliacija","tag-dirbtinis-intelektas","tag-europos-sajunga","tag-lenkija","tag-mokesciu-politika","tag-teisekura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21163","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21163"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21163\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21163"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21163"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21163"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21163"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}