\u017dmon\u0117s gyvena ne\u012fprastai ilgai, lyginant su daugeliu pana\u0161aus k\u016bno dyd\u017eio \u017einduoli\u0173, o mokslininkai vis dar ai\u0161kinasi, kod\u0117l taip nutiko. Naujesni modeliavimu paremti tyrimai rodo, kad vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173 gali b\u016bti ilgas laikotarpis, kai jaunikliai priklauso nuo motinos prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n
Analizuodami l\u0117tai br\u0119stan\u010dias ir ilgai gyvenan\u010dias r\u016b\u0161is, tokias kaip kai kurie primatai, banginiai, hienos ar drambliai, tyr\u0117jai ie\u0161kojo bendro bruo\u017eo. Paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 jaunikliai da\u017enai ilgai i\u0161lieka priklausomi nuo motinos, o tai kei\u010dia visos populiacijos evoliucijos krypt\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Kornelio universiteto neurobiologo Matthew Zipple, modeliavo, kaip motinos i\u0161likimas susij\u0119s su palikuoni\u0173 \u0161ansais i\u0161gyventi ir v\u0117liau patiems susilaukti jaunikli\u0173. I\u0161vada paprasta: kai jaunikliai ilgai remiasi motinos pagalba, ilgiau gyvenan\u010dios motinos suteikia tiesiogin\u012f prana\u0161um\u0105 savo palikuonims.<\/p>\n
Tokiose populiacijose nat\u016brali atranka ilgainiui gali palankiau vertinti ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105, nes motinos buvimas didina palikuoni\u0173 s\u0117km\u0119. Kartu da\u017enai atsiranda ir kitas d\u0117sningumas: tokios r\u016b\u0161ys paprastai susilaukia ma\u017eiau jaunikli\u0173, bet kiekvienam j\u0173 skiria daugiau resurs\u0173.<\/p>\n
\u201eViena paslaptingiausi\u0173 \u017emogaus savybi\u0173 yra tai, kad gyvename itin ilgai, palyginti su daugybe kit\u0173 \u017einduoli\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Matthew Zipple.<\/p>\n
\u201eSi\u016blome, kad dalis paai\u0161kinimo slypi kitame esminiame m\u016bs\u0173 gyvenimo aspekte \u2013 motinos ir vaiko ry\u0161yje\u201c, \u2013 sak\u0117 Matthew Zipple.<\/p>\n
Ilgaam\u017ei\u0161kumo ai\u0161kinimuose da\u017enai minima vadinamoji mo\u010diut\u0117s hipotez\u0117, teigianti, kad vyresn\u0117s patel\u0117s po reprodukcinio laikotarpio gali didinti palikuoni\u0173 i\u0161gyvenim\u0105, pad\u0117damos auginti an\u016bkus. Vis d\u0117lto \u0161i id\u0117ja tinka ne visoms r\u016b\u0161ims, nes ai\u0161kus pomenopauzinis etapas b\u016bdingas tik daliai gyv\u016bn\u0173, pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117ms ir kai kuriems banginiams.<\/p>\n
Naujesnis po\u017ei\u016bris si\u016blo platesn\u012f paai\u0161kinim\u0105: net ir ten, kur n\u0117ra ai\u0161kaus mo\u010diut\u0117s vaidmens, vien motinos i\u0161likimas ir ilgalaik\u0117 prie\u017ei\u016bra gali stipriai pakreipti evoliucij\u0105 ilgesn\u0117s gyvenimo trukm\u0117s link. Modeliai rodo, kad kuo labiau jaunikli\u0173 s\u0117km\u0117 priklauso nuo motinos, tuo labiau populiacijoje \u012fsitvirtina ilgaam\u017ei\u0161kumas ir l\u0117tesnis dauginimasis.<\/p>\n
Tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta motinoms, nes daugumoje analizuot\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 b\u016btent jos atlieka did\u017ei\u0105j\u0105 prie\u017ei\u016bros dal\u012f, o patikim\u0173 duomen\u0173 apie t\u0117v\u0173 \u012ftak\u0105 da\u017enai tr\u016bksta. Ten, kur tokie ry\u0161iai tirti, pavyzd\u017eiui, \u017emoni\u0173 ir kai kuri\u0173 primat\u0173 populiacijose, motinos \u012ftaka paprastai b\u016bna ilgesn\u0117 ir stipresn\u0117 nei t\u0117vo.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra paprastas receptas ilgaam\u017ei\u0161kumui, o evoliucinis mechanizmas, veikiantis per kartas. Vis d\u0117lto tokie darbai padeda geriau suprasti, kod\u0117l \u017emon\u0117ms b\u016bdingas ilgas gyvenimas, l\u0117tesnis brendimas ir ilga vaikyst\u0117, o kartu atveria keli\u0105 tikslesn\u0117ms hipotez\u0117ms apie sveiko sen\u0117jimo biologij\u0105.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Proceedings of the National Academy of Sciences.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji modeliai rodo, kad ilgas vaik\u0173 priklausomumas nuo mamos prie\u017ei\u016bros gal\u0117jo evoliuci\u0161kai skatinti ilgesn\u0119 gyvenimo trukm\u0119 ir \u017emon\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":21272,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[13202,3211,1127,620,9847,12413,13201],"miestas":[],"class_list":["post-21270","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-banginiai","tag-evoliucija","tag-ilgaamziskumas","tag-motinyste","tag-pnas","tag-primatai","tag-vaiko-raida"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21270","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21270"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21270\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21272"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21270"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21270"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21270"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21270"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}