{"id":21405,"date":"2026-05-11T11:20:16","date_gmt":"2026-05-11T11:20:16","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/11\/karo-nuniokotas-serebrianskio-miskas-ekologas-aiskina-kodel-jo-neimanoma-tiesiog-atsodinti\/"},"modified":"2026-05-11T11:20:16","modified_gmt":"2026-05-11T11:20:16","slug":"karo-nuniokotas-serebrianskio-miskas-ekologas-aiskina-kodel-jo-neimanoma-tiesiog-atsodinti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/11\/karo-nuniokotas-serebrianskio-miskas-ekologas-aiskina-kodel-jo-neimanoma-tiesiog-atsodinti\/","title":{"rendered":"Karo nuniokotas Serebrianskio mi\u0161kas: ekologas ai\u0161kina, kod\u0117l jo ne\u012fmanoma tiesiog atsodinti"},"content":{"rendered":"<p class=\"article__like-h2\">Karo veiksmai sugriov\u0117 ne tik med\u017eius, bet ir vis\u0105 tarpusavyje susijusi\u0105 kra\u0161tovaizd\u017eio sistem\u0105.<\/p>\n<p>Serebrianskio mi\u0161kas iki karo buvo dalis didesnio gamtinio komplekso palei \u0160iaurinio Doneco up\u0119, kur sm\u0117lingos terasos, u\u017eliejamos pievos, pelkin\u0117s buvein\u0117s ir skirting\u0173 tip\u0173 mi\u0161kai sudar\u0117 vientis\u0105 ekosistem\u0105. Ekologas Valentynas \u0160\u010derbynas pabr\u0117\u017eia, kad b\u016btent \u0161i s\u0105veika k\u016br\u0117 vietos mikroklimat\u0105 ir palaik\u0117 gyvybei svarb\u0173 dr\u0117gm\u0117s re\u017eim\u0105.<\/p>\n<p>Pasak specialisto, tai buvo ne vien medynas, o klimatinis buferis ir dr\u0117gm\u0117s kaupimo zona, stabilizavusi sm\u0117lingus plotus bei gruntinius vandenis. Tokiose vietov\u0117se mi\u0161ko paklot\u0117, dirvo\u017eemio sluoksniai ir s\u0117kl\u0173 bankas veikia kaip \u201eatmintis\u201c, leid\u017eianti gamtai atsikurti po gaisr\u0173 ar sausr\u0173, ta\u010diau karo sukelti pa\u017eeidimai \u0161i\u0105 \u201eatmint\u012f\u201c vietomis sunaikino.<\/p>\n<h2>Kas labiausiai nukent\u0117jo<\/h2>\n<p>Ekologas teigia, kad karo metais dalis stambi\u0173j\u0173 gyv\u016bn\u0173 gal\u0117jo pasitraukti, nes elniai ar bried\u017eiai yra paj\u0117g\u016bs migruoti. Vis d\u0117lto did\u017eiausi sm\u016bgiai teko tiems, kurie pab\u0117gti negali: dirvo\u017eemio mikroorganizmams, bestuburiams ir vietin\u0117ms vabzd\u017ei\u0173 populiacijoms, kurios lemia dirvos gyvybingum\u0105 ir augalijos atsinaujinim\u0105.<\/p>\n<p>\u201eJie \u017euvo ne vien nuo skeveldr\u0173. Kriti\u0161kai svarb\u016bs buvo stabil\u016bs dr\u0117gm\u0117s ir temperat\u016bros re\u017eimai, o b\u016btent juos karo veiksmai suard\u0117\u201c, \u2013 sak\u0117 Valentynas \u0160\u010derbynas.<\/p>\n<p>Ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiami tapo reti ir endeminiai augalai, kuri\u0173 dalis buvo prisitaik\u0119 prie specifini\u0173 sm\u0117ling\u0173 dirvo\u017eemi\u0173 ir siauro arealo. Kai tokie augalai praranda buveines, vien med\u017ei\u0173 atsodinimas problemos nei\u0161sprend\u017eia, nes reikia atkurti ir dirvos strukt\u016br\u0105, dr\u0117gm\u0117s balans\u0105, apdulkinimo bei s\u0117kl\u0173 sklaidos grandis.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l neu\u017etenka \u201epasodinti mi\u0161k\u0105\u201c<\/h2>\n<p>Specialistas akcentuoja, kad mi\u0161ko atsodinimas gali sukurti \u017eali\u0105 vaizd\u0105, bet negr\u0105\u017einti ankstesn\u0117s ekosistemos. Greitas teritorijos apsodinimas, pavyzd\u017eiui, vien pu\u0161imis, da\u017enai rei\u0161kia dirbtin\u012f, supaprastint\u0105 medyn\u0105, kuris ilgainiui gali b\u016bti ma\u017eiau atsparus sausroms, kenk\u0117jams ir gaisrams.<\/p>\n<p>\u201eEsminis klausimas ne tai, ar galime pasodinti med\u017eius. Klausimas, ar pavyks atkurti nat\u016brali\u0105 sistem\u0105 su jos ry\u0161iais ir funkcijomis\u201c, \u2013 sak\u0117 Valentynas \u0160\u010derbynas.<\/p>\n<p>Jo vertinimu, ateities scenarijai gali skirtis: kai kur teritorijos gali ilgai likti nestabilios d\u0117l erozijos ir gaisr\u0173 rizikos, kitur gali vykti nat\u016brali sukcesija, kai pirmiausia \u012fsitvirtina pionierin\u0117s r\u016b\u0161ys, v\u0117liau kr\u016bmai ir lapuo\u010diai, o tik po to formuojasi mi\u0161r\u016bs medynai. Ta\u010diau net ir s\u0117kmingai atsik\u016brus, r\u016b\u0161i\u0173 sud\u0117tis bei strukt\u016bra gali nebeatitikti to, kas buvo iki karo.<\/p>\n<h2>Ilgalaik\u0117 tar\u0161a ir atk\u016brimo terminai<\/h2>\n<p>Vienas sunkiausi\u0173 padarini\u0173, pasak ekolog\u0173, yra i\u0161sisklaid\u017eiusi tar\u0161a sprogmen\u0173 liekanomis ir j\u0173 skilimo produktais, taip pat sunkiaisiais metalais i\u0161 amunicijos ir technikos. Sm\u0117linguose dirvo\u017eemiuose tokie ter\u0161alai gali lengviau skverbtis gilyn, migruoti su vandeniu ir \u012fsitraukti \u012f med\u017eiag\u0173 apytakos ciklus, tod\u0117l poveikis gali t\u0119stis de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n<p>Ekologas pabr\u0117\u017eia, kad karo zonoje pilna apimties valymas ar rekultivacija da\u017enai yra neprakti\u0161ki, ypa\u010d kol teritorija i\u0161lieka nesaugi. D\u0117l to po karo vienas pirm\u0173j\u0173 \u017eingsni\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161sami inventorizacija, kartografavimas ir tyrimai, o ne skubotos masin\u0117s sodinimo kampanijos.<\/p>\n<p>Kalb\u0117damas apie laik\u0105, reikaling\u0105 tikrai artimai nat\u016braliai mi\u0161ko ekosistemai sugr\u012f\u017eti, ekspertas mini ilg\u0105 perspektyv\u0105. Jei pavykt\u0173 i\u0161saugoti ar atkurti vandens re\u017eim\u0105, artimesnis nat\u016braliai mi\u0161kas gali formuotis per 70\u2013100 met\u0173, o per 10\u201315 met\u0173 da\u017eniausiai \u012fmanoma pasiekti tik \u017eeldini\u0173 stadij\u0105, kuri dar nerei\u0161kia stabilios ekosistemos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Karo nuniokotas Serebrianskio mi\u0161kas gali v\u0117l su\u017ealiuoti, ta\u010diau ekologai \u012fsp\u0117ja: pasodinti med\u017eius neu\u017etenka, nes suardyta visa ekosistema ir vandens re\u017eimas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[685,13347,101,13345,13346,13343,13344],"miestas":[],"class_list":["post-21405","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pasaulis","tag-biologine-ivairove","tag-dirvozemio-tarsa","tag-ekologija","tag-ekosistemu-atkurimas","tag-karo-ekologija","tag-serebrianskio-miskas","tag-siaurinis-donecas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21405","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21405"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21405\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21405"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21405"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21405"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21405"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}