Arkties am\u017einasis \u012f\u0161alas, t\u016bkstan\u010dius met\u0173 i\u0161laik\u0119s \u201eu\u017erakint\u0105\u201c mikroorganizm\u0173 pasaul\u012f, spar\u010diau tirpsta, o kartu kei\u010diasi ir tai, kas vyksta po \u017eeme. Nauji tyrimai rodo, kad atitirpus gruntui mikrobai neatsibunda vienu metu, o \u012fsijungia bangomis, sukeldami sud\u0117ting\u0105 biologini\u0173 proces\u0173 grandin\u0119, kuri gali stiprinti klimato kait\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai laboratorijoje beveik 100 dien\u0173 steb\u0117jo, kaip palaipsniui \u0161ylant Arkties dirvo\u017eemio m\u0117giniams kinta mikroorganizm\u0173 aktyvumas. Paai\u0161k\u0117jo, kad dalis mikrob\u0173 prad\u0117jo daugintis beveik i\u0161kart po atitirpimo, kitiems prireik\u0117 savai\u010di\u0173, o ma\u017edaug pus\u0117 aptikt\u0173 organizm\u0173 net ir po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 i\u0161liko neaktyv\u016bs.<\/p>\n
Mokslininkai mikrob\u0173 aktyvum\u0105 sek\u0117 taikydami metod\u0105 su sunkesniu deguonies izotopu, leid\u017eiant\u012f tiksliai nustatyti, kurios bakterijos pradeda daugintis. Duomenys atskleid\u0117 ai\u0161kias aktyvumo bangas: pirmiausia suaktyv\u0117jo greitai paprastesnius organinius junginius skaidan\u010dios grup\u0117s, v\u0117liau \u012fsijung\u0117 labiau specializuoti mikroorganizmai, gebantys ardyti sud\u0117tingesnes med\u017eiagas.<\/p>\n
Ypa\u010d neramina tai, kad anglies dioksido emisijos u\u017efiksuotos jau pirmosiomis dienomis po atitirpinimo. Tai rei\u0161kia, kad net trumpalaikiai at\u0161ilimo epizodai gali prad\u0117ti i\u0161laisvinti angl\u012f, kuri \u012f\u0161ale buvo sukaupta labai ilgai, o \u0161is procesas gali tapti papildomu klimato kait\u0105 stiprinan\u010diu veiksniu.<\/p>\n
Platesniame kontekste tai svarbu d\u0117l Arkties dirvo\u017eemiuose sukaupt\u0173 anglies atsarg\u0173 masto. Mokslin\u0117je literat\u016broje nurodoma, kad \u0161iaurini\u0173 platum\u0173 \u012f\u0161alo ir durpini\u0173 dirvo\u017eemi\u0173 anglies atsargos yra mil\u017eini\u0161kos, tod\u0117l j\u0173 virtimas \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010diomis dujomis gali paveikti global\u0173 balans\u0105.<\/p>\n
Tyrime i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir dar viena detal\u0117: atitirpstan\u010diame dirvo\u017eemyje aptikta pl\u0117\u0161ri\u0173 mikroorganizm\u0173, kurie minta ne negyva organine med\u017eiaga, o kitais mikrobais. Tai rodo, kad atitirp\u0119s \u012f\u0161alas tampa dinami\u0161ka ekosistema su tarpusavio priklausomyb\u0117mis, o ne vien pasyvus \u0161iltnamio duj\u0173 \u201esand\u0117lis\u201c.<\/p>\n
V\u0117lesn\u0117je faz\u0117je prad\u0117jo aktyv\u0117ti ir metan\u0105 vartojantys mikroorganizmai, ta\u010diau jiems prireik\u0117 daugiau laiko. Kadangi metanas yra viena stipriausi\u0173 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173, toks v\u0117lavimas gali reik\u0161ti, kad ilg\u0117jant atlyd\u017eiams keisis pusiausvyra tarp duj\u0173 i\u0161skyrimo ir j\u0173 suvartojimo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad dalis klimato modeli\u0173 mikrob\u0173 reakcij\u0105 \u012f \u0161ilim\u0105 vis dar apra\u0161o pernelyg supaprastintai, tarsi ji b\u016bt\u0173 tolygi ir vienoda. Nauji duomenys rodo prie\u0161ingai: biologin\u0117s reakcijos yra etapin\u0117s, o j\u0173 greit\u012f ir krypt\u012f lemia skirting\u0173 mikroorganizm\u0173 grupi\u0173 s\u0105veikos.<\/p>\n
D\u0117l to prognozuojant, kaip greitai Arkties dirvo\u017eemiai gali tapti papildomu \u0161iltnamio duj\u0173 \u0161altiniu, vis svarbiau \u012fvertinti ne tik temperat\u016br\u0105 ar dr\u0117gm\u0119, bet ir tai, kaip realiai persitvarko mikroorganizm\u0173 bendrijos. Mokslinink\u0173 teigimu, tokie patikslinimai gali pagerinti tiek regionines, tiek globalias klimato projekcijas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad tirpstant Arkties am\u017einajam \u012f\u0161alui mikrobai suaktyv\u0117ja bangomis, greitai i\u0161skirdami anglies dioksid\u0105 ir keisdami klimato balans\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":21753,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3955,3957,3699,673,5987,4571,4657],"miestas":[],"class_list":["post-21752","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-amzinasis-isalas","tag-anglies-dioksidas","tag-arktis","tag-klimato-kaita","tag-metanas","tag-mikroorganizmai","tag-siltnamio-dujos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21752","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21752"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21752\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21753"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21752"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21752"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21752"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21752"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}