Antarktidos ledo gr\u0119\u017einiuose mokslininkai aptiko itin ret\u0105 gele\u017eies izotop\u0105 gele\u017e\u012f-60, kuris, kaip teigiama, gali b\u016bti tiesioginis \u012frodymas, kad Saul\u0117s sistema pastaraisiais de\u0161imtimis t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 jud\u0117jo per tarp\u017evaig\u017edin\u0119 supernov\u0173 dulk\u0117mis prisotint\u0105 srit\u012f. \u0160is radinys ledo sluoksnius paver\u010dia savoti\u0161ku \u017dem\u0117s kelion\u0117s kosmose \u201eskryd\u017eio registratoriumi\u201c.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko komanda, vadovaujama branduolin\u0117s astrofizikos specialisto Dominiko Kolo i\u0161 Vokietijos Helmholtzo centro Drezdene-Rosendorfe. Jie lede ie\u0161kojo atom\u0173, kuri\u0173 kilm\u0119 paai\u0161kinti procesais \u017dem\u0117je prakti\u0161kai ne\u012fmanoma.<\/p>\n
Gele\u017eis-60 susidaro tik ekstremaliomis s\u0105lygomis, pavyzd\u017eiui, \u017evaig\u017ed\u0117ms sprogstant supernovomis. \u017dem\u0117je ji nat\u016braliai nesiformuoja reik\u0161mingais kiekiais, tod\u0117l jos aptikimas aplinkoje paprastai siejamas su kosmin\u0117s kilm\u0117s dulk\u0117mis.<\/p>\n
Dar vienas svarbus argumentas yra \u0161io izotopo irimas: jo pus\u0117jimo trukm\u0117 siekia apie 2,6 milijono met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad jeigu gele\u017eies-60 ir buvo \u017dem\u0117je jos formavimosi prad\u017eioje, per geologi\u0161kai trump\u0105 laik\u0105 ji tur\u0117jo i\u0161nykti, tad \u0161iandien randami p\u0117dsakai laikomi \u201e\u0161vie\u017eiu\u201c \u012fna\u0161u i\u0161 kosmoso.<\/p>\n
Antarktidos ledo skydas formuojasi sluoksnis po sluoksnio i\u0161 sniego, o kartu su krituliais \u012f\u0161\u0105la ir atmosferos dalel\u0117s. Susl\u0117gtas ledas leid\u017eia i\u0161gr\u0119\u017eti cilindrinius gr\u0119\u017einius, kuriuose sluoksniai atspindi skirtingus laikotarpius.<\/p>\n
Naudodami Europos projekto Antarktidos ledo gr\u0119\u017einiams med\u017eiag\u0105, tyr\u0117jai i\u0161tyr\u0117 apie 295 kilogramus ledo. Led\u0105 jie i\u0161tirpd\u0117, i\u0161skyr\u0117 likusias priemai\u0161as ir suskai\u010diavo itin ma\u017e\u0105 kiek\u012f gele\u017eies-60 atom\u0173.<\/p>\n
Komanda prane\u0161a, kad gele\u017eies-60 p\u0117dsak\u0173 aptikta ledo sluoksniuose, datuojamuose ma\u017edaug prie\u0161 40 000\u201381 000 met\u0173. Kartu nustatyta, kad \u0161iuose senesniuose sluoksniuose izotopo koncentracija ma\u017eesn\u0117 nei pastar\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 Antarktidos sniege.<\/p>\n
Toks skirtumas dera su hipoteze, kad Saul\u0117s sistema \u0161iuo metu juda per vadinam\u0105j\u012f Vietin\u012f tarp\u017evaig\u017edin\u012f debes\u012f. Tai duj\u0173, dulki\u0173 ir plazmos sritis, kuri, kaip manoma, gal\u0117jo b\u016bti \u201epas\u0117ta\u201c supernov\u0173 liekanomis, o \u017dem\u0119 pasiekia vos juntamas kosmini\u0173 dulki\u0173 \u201elietus\u201c.<\/p>\n
\u201e\u0160ie rezultatai leid\u017eia manyti, kad Vietinis tarp\u017evaig\u017edinis debesis yra kosminis archyvas, kuriame saugoma supernov\u0173 pagaminta gele\u017eis-60\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 vertinimu, ledo gr\u0119\u017eini\u0173 \u012fra\u0161as rodo, kad Saul\u0117s sistema per \u0161i\u0105 srit\u012f gal\u0117jo jud\u0117ti bent 80 000 met\u0173, pereidama per retesnes ir tankesnes debesies zonas. Tai svarbu ne tik kosmin\u0117s aplinkos rekonstrukcijai, bet ir geresniam supratimui, kaip tarp\u017evaig\u017edin\u0117 med\u017eiaga pasiekia \u017dem\u0117s atmosfer\u0105.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai publikuoti \u017eurnale Physical Review Letters, o tolesni darbai tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti tiksliau susieti izotop\u0173 \u201epikas\u201c su konkre\u010diais m\u016bs\u0173 kosmin\u0117s kaimynyst\u0117s poky\u010diais. Tokie duomenys gali papildyti ir kitus archyvus, pavyzd\u017eiui, vandenyn\u0173 nuos\u0117d\u0173 \u012fra\u0161us, kuriuose taip pat fiksuojami supernov\u0173 kilm\u0117s izotopai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Antarktidos ledo gr\u0119\u017einiuose aptikta gele\u017eis-60 rodo, kad Saul\u0117s sistema bent 80 000 met\u0173 jud\u0117jo per supernov\u0173 dulk\u0117mis praturtint\u0105 debes\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":21832,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,5745,13895,13893,13896,6702,13894],"miestas":[],"class_list":["post-21831","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-astrofizika","tag-gelezis-60","tag-ledo-greziniai","tag-physical-review-letters","tag-saules-sistema","tag-supernovos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21831","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=21831"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/21831\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/21832"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=21831"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=21831"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=21831"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=21831"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}