Prinstono plazmos fizikos laboratorijos (PPPL) mokslininkai, matemati\u0161kai analizuodami pavienius fotonus, nustat\u0117, kad viena esmini\u0173 \u0161viesos charakteristik\u0173 turi topologin\u012f pob\u016bd\u012f. Papras\u010diau tariant, tam tikra fotono savyb\u0117 i\u0161lieka \u201eatspari\u201c aplinkai ir nepriklauso nuo to, kokiomis s\u0105lygomis \u0161viesa sklinda.<\/p>\n
Rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201ePhysical Review D\u201c, o autoriai akcentuoja praktin\u0119 krypt\u012f: \u012f\u017evalgos gali b\u016bti svarbios kuriant naujus plazmos kaitinimo b\u016bdus branduolinei sintezei. B\u016btent plazmos stabilus \u012fkaitinimas iki itin auk\u0161t\u0173 temperat\u016br\u0173 laikomas vienu did\u017eiausi\u0173 sintez\u0117s energetikos i\u0161\u0161\u016bki\u0173.<\/p>\n
Tyrimo centre atsid\u016br\u0117 poliarizacija, nusakanti, kaip fotono elektrinio lauko kryptis \u201esukasi\u201c \u0161viesai sklindant. Mokslininkai parod\u0117, kad \u0161is dydis gali b\u016bti topologinis, tod\u0117l jis nekinta net ir kei\u010diantis terp\u0117ms ar s\u0105lygoms, kuriomis fotonas keliauja.<\/p>\n
\u0160i i\u0161vada koreguoja \u012fprast\u0105 intuicij\u0105 apie tai, kaip \u0161viesos pluo\u0161tai gali u\u017epildyti erdv\u0119. Jei fotonai turi vienod\u0105 poliarizacij\u0105, j\u0173 sklidimas gali b\u016bti ribotas taip, kad ne visas erdv\u0117s kryptis pavyksta \u201epasiekti\u201c vienodai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat per\u017ei\u016br\u0117jo ilgai kartot\u0105 interpretacij\u0105, siejam\u0105 su vadinam\u0105ja Plaukuotosios sferos teorema. Ji da\u017enai ai\u0161kinta taip, tarsi i\u0161 principo neb\u016bt\u0173 \u012fmanoma sukurti \u0161viesos \u0161altinio, kuris vienu metu si\u0173st\u0173 fotonus \u012f visas kryptis, ta\u010diau \u012ftraukus elektrinio lauko sukim\u0105si toks apribojimas, kaip teigiama, neb\u0117ra universalus.<\/p>\n
Klasikin\u0117je fizikoje \u012fprasta kampin\u012f moment\u0105 skaidyti \u012f dvi dalis: sukin\u012f apie a\u0161\u012f ir jud\u0117jim\u0105 orbita. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad mas\u0117s neturin\u010dioms dalel\u0117ms, tokioms kaip fotonai, toks skaidymas n\u0117ra toks \u201e\u0161varus\u201c, kaip da\u017enai laikoma eksperimentin\u0117je praktikoje.<\/p>\n
\u201eDaugelis eksperimentatori\u0173 daro prielaid\u0105, kad \u0161viesos kampin\u012f moment\u0105 galima atskirti \u012f sukin\u012f ir orbitin\u012f kampin\u012f moment\u0105. M\u016bs\u0173 darbas padeda u\u017ebaigti \u0161i\u0105 diskusij\u0105, parodydamas, kad foton\u0173 kampinio momento taip atskirti negalima\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas tyrimo autori\u0173 Ericas Palmerduca.<\/p>\n
Autoriai \u0161iuos rezultatus sieja su daleli\u0173 klasifikavimo id\u0117jomis, kurias XX am\u017eiuje i\u0161pl\u0117tojo Eugene\u2019as Wigneris. Teigiama, kad topologinis po\u017ei\u016bris leid\u017eia tiksliau apra\u0161yti mas\u0117s neturin\u010dias daleles ir i\u0161vengti klaidinan\u010di\u0173 i\u0161vad\u0173, kylan\u010di\u0173 taikant masyvioms dalel\u0117ms tinkan\u010dius apra\u0161us.<\/p>\n
Tyrimo praktinis motyvas susij\u0119s su tokamakais, \u017eiedo formos \u012frenginiais, skirtais sulaikyti itin kar\u0161t\u0105 plazm\u0105 magnetiniais laukais. Mokslininkai siekia geriau suprasti, kaip intensyv\u016bs \u0161viesos pluo\u0161tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudojami su\u017eadinti topologines bangas plazmoje ir taip prisid\u0117ti prie kaitinimo ar stabilumo valdymo.<\/p>\n
Topologin\u0117s bangos paprastai atsiranda ribose tarp skirting\u0173 sri\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, tarp plazmos ir j\u0105 supan\u010dio vakuumo. Tokios bangos n\u0117ra vien teorinis konstruktas: pana\u0161i\u0173 proces\u0173 analogij\u0173 mokslininkai ie\u0161ko ir kitose srityse, kur ribiniai rei\u0161kiniai lemia ilgalaik\u0119 dinamik\u0105.<\/p>\n
\u201eKaip plaktuko sm\u016bgis \u012f varp\u0105 priver\u010dia metal\u0105 virp\u0117ti taip, kad atsiranda garsas, taip mes norime \u201esmogti\u201c plazmai \u0161viesa, kad ji virp\u0117t\u0173 tam tikru b\u016bdu ir sukurt\u0173 ilgiau i\u0161liekant\u012f \u0161ilumos palaikym\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino Hong Qinas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad ne visos bangos b\u016bt\u0173 naudingos: dalis j\u0173 gal\u0117t\u0173 skatinti energijos nuostolius ir \u201ei\u0161ne\u0161ti\u201c \u0161ilum\u0105 i\u0161 plazmos. Tod\u0117l kitas \u017eingsnis yra ne tik sukurti bangas, bet ir i\u0161mokti selektyviai \u017eadinti tas, kurios padeda, bei slopinti tas, kurios trukdo.<\/p>\n
\u201eTopologin\u0117s bangos yra tarsi naujos vabzd\u017ei\u0173 r\u016b\u0161ys: vienos naudingos sodui, kitos yra kenk\u0117jai\u201c, \u2013 sak\u0117 Hong Qinas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai teigia, kad dabar svarbiausia pereiti nuo teorini\u0173 i\u0161vad\u0173 prie eksperimentini\u0173 \u012franki\u0173 k\u016brimo. Jei pavyks tiksliau valdyti \u0161viesos ir plazmos s\u0105veik\u0105 tokamake, tai gal\u0117t\u0173 tapti vienu i\u0161 ma\u017e\u0173, bet reik\u0161ming\u0173 \u017eingsni\u0173 link efektyvesnio sintez\u0117s plazmos kaitinimo ir stabilesnio energijos i\u0161gavimo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Prinstono mokslininkai nustat\u0117 topologin\u0119 fotono poliarizacijos savyb\u0119, kuri gali pad\u0117ti kurti tikslesn\u012f tokamak\u0173 plazmos kaitinim\u0105 sintezei.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":22090,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[92],"tags":[14197,8155,14199,14109,14200,14198,14196],"miestas":[],"class_list":["post-22089","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-energetika","tag-branduoline-sinteze","tag-fotonai","tag-plazmos-fizika","tag-poliarizacija","tag-princeton-plasma-physics-laboratory","tag-tokamakai","tag-topologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22089","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22089"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22089\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22090"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22089"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22089"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22089"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=22089"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}