{"id":22128,"date":"2026-05-12T15:20:00","date_gmt":"2026-05-12T15:20:00","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/12\/175-000-metu-senumo-pedsakas-prancuzijos-olos-gelmeje-ar-tai-galejo-buti-neandertaliecio-kelias\/"},"modified":"2026-05-12T15:20:00","modified_gmt":"2026-05-12T15:20:00","slug":"175-000-metu-senumo-pedsakas-prancuzijos-olos-gelmeje-ar-tai-galejo-buti-neandertaliecio-kelias","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/12\/175-000-metu-senumo-pedsakas-prancuzijos-olos-gelmeje-ar-tai-galejo-buti-neandertaliecio-kelias\/","title":{"rendered":"175 000 met\u0173 senumo p\u0117dsakas Pranc\u016bzijos olos gelm\u0117je: ar tai gal\u0117jo b\u016bti neandertalie\u010dio kelias?"},"content":{"rendered":"<p>Giliai Pranc\u016bzijos pietvakariuose esan\u010dios Briunikelio olos dalyje mokslininkai aptiko molyje i\u0161likus\u012f paslapting\u0105 \u012fspaud\u0105, kur\u012f dengia plonas kalcito sluoksnis. Tyr\u0117jai svarsto, kad tai gal\u0117jo b\u016bti ne p\u0117da, o neandertalie\u010dio kelio atspaudas, paliktas prie\u0161 ma\u017edaug 175 000 met\u0173.<\/p>\n<p>Radaviet\u0117 i\u0161skirtin\u0117 tuo, kad \u012fspaudas aptiktas \u0161alia vadinam\u0173j\u0173 Briunikelio strukt\u016br\u0173, sukraut\u0173 i\u0161 sulau\u017eyt\u0173 stalagmit\u0173 fragment\u0173. \u0160ie ratai ir linijos yra daugiau nei 300 metr\u0173 nuo olos \u012f\u0117jimo, vietoje, kur n\u0117ra nat\u016bralios \u0161viesos.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Kod\u0117l \u0161is \u012fspaudas svarbus?<\/p>\n<p>Pasak tyr\u0117j\u0173, did\u017eioji dalis senovini\u0173 \u017eymi\u0173 urvuose ilgainiui sunyksta d\u0117l dr\u0117gm\u0117s, nuos\u0117d\u0173 ir v\u0117lesni\u0173 gyv\u016bn\u0173 veiklos. \u0160iuo atveju \u012fspaud\u0105 tarsi \u201eu\u017ekonservavo\u201c kalcitas, tas pats mineralas, i\u0161 kurio formuojasi stalagmitai.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u017emoni\u0173 p\u0117dsakai archeologijoje tiriami da\u017eniau, o kelio \u012fspaudai aptinkami itin retai. D\u0117l to identifikacija atsargi: kol kas tai laikoma hipoteze, kuriai reikia daugiau palyginam\u0173j\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Neandertalie\u010di\u0173 ratai po \u017eeme<\/p>\n<p>Briunikelio olos strukt\u016bros mokslo pasaulyje pla\u010diau aptartos po 2016 metais publikuot\u0173 tyrim\u0173, kai buvo parodyta, kad stalagmit\u0173 fragmentai sud\u0117ti ty\u010dia. Datavimas rodo, kad veikla oloje vyko gerokai anks\u010diau nei Europoje paplito Homo sapiens, tod\u0117l labiausiai tik\u0117tini autoriai yra neandertalie\u010diai.<\/p>\n<p>Tyrimuose pabr\u0117\u017eiama ir logistika: norint nusigauti taip toli \u012f olos gelm\u0119, reik\u0117jo patikim\u0173 \u0161viesos \u0161altini\u0173 ir planavimo. Netoli strukt\u016br\u0173 rasti degimo p\u0117dsakai leid\u017eia manyti, kad ugnis buvo naudojama ap\u0161vietimui ir veiklai palaikyti.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">Ar kalcitas gali i\u0161saugoti biologinius p\u0117dsakus?<\/p>\n<p>Vienas intriguojan\u010di\u0173 klausim\u0173 yra galimyb\u0117 aptikti biologini\u0173 liku\u010di\u0173, kurie gal\u0117jo patekti \u012f kalcit\u0105, kai \u0161is deng\u0117 \u012fspaud\u0105. Kai kurie tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tam tikromis s\u0105lygomis mineralin\u0117s nuos\u0117dos gali \u201eu\u017erakinti\u201c mikroskopinius p\u0117dsakus, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad DNR b\u016btinai i\u0161liko.<\/p>\n<p>\u0160iuolaikin\u0117 archeologija vis da\u017eniau remiasi kompleksiniais metodais, kai geologija, chemija ir mikroskopiniai tyrimai padeda atsakyti \u012f klausimus, kuri\u0173 ne\u012fmanoma spr\u0119sti vien pagal form\u0105. Briunikelio olos atvejis rodo, kad net vienas \u012fspaudas gali tapti svarbia u\u017euomina apie \u017emoni\u0173 elgsen\u0105 gilioje praeityje.<\/p>\n<p class=\"article__like-h2\">K\u0105 mokslininkai planuoja daryti toliau?<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 komanda siekia tiksliau atsekti, i\u0161 kuri\u0173 olos viet\u0173 buvo paimti stalagmit\u0173 fragmentai ir ar med\u017eiagos rinktos kryptingai. Tokia analiz\u0117 gali pad\u0117ti suprasti, ar strukt\u016bros tur\u0117jo praktin\u0119 paskirt\u012f, ar buvo susijusios su simboline veikla.<\/p>\n<p>Kol kas vienareik\u0161mio atsakymo, kod\u0117l neandertalie\u010diai stat\u0117 ratus visi\u0161koje tamsoje, n\u0117ra. Ta\u010diau naujai apra\u0161ytas \u012fspaudas sustiprina mint\u012f, kad \u012f olos gelmes jie leidosi ne atsitiktinai, o tur\u0117dami ai\u0161k\u0173 tiksl\u0105 ir geb\u0117jimus tai \u012fgyvendinti.<\/p>\n<p>\u201eTai yra tik hipotez\u0117. Kad b\u016btume tikri, mums reikia daugiau kelio \u012fspaud\u0173 palyginimui\u201c, \u2013 sak\u0117 Sophie Verheyden.<\/p>\n<p>\u201eLeid\u017eiantis 300 metr\u0173 gilyn, b\u016btina b\u016bti u\u017etikrintam d\u0117l \u0161viesos\u201c, \u2013 sak\u0117 Sophie Verheyden.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Briunikelio olos gelm\u0117je rastas 175 000 met\u0173 senumo \u012fspaudas gali b\u016bti neandertalie\u010dio kelio p\u0117dsakas, susij\u0119s su paslaptingomis stalagmit\u0173 strukt\u016bromis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[1522,14251,10098,3209,661,14252,10444],"miestas":[],"class_list":["post-22128","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-laisvalaikis","tag-archeologiniai-radiniai","tag-briunikelio-ola","tag-nature","tag-neandertalieciai","tag-prancuzija","tag-quaternary-science-reviews","tag-urvai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22128","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22128"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22128\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22128"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22128"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22128"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=22128"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}