{"id":22182,"date":"2026-05-12T16:47:17","date_gmt":"2026-05-12T16:47:17","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/12\/chalkio-teologine-mokykla-baigia-renovacija-bet-turkija-vis-dar-neduoda-leidimo-atsidaryti\/"},"modified":"2026-05-12T16:47:17","modified_gmt":"2026-05-12T16:47:17","slug":"chalkio-teologine-mokykla-baigia-renovacija-bet-turkija-vis-dar-neduoda-leidimo-atsidaryti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/12\/chalkio-teologine-mokykla-baigia-renovacija-bet-turkija-vis-dar-neduoda-leidimo-atsidaryti\/","title":{"rendered":"Chalkio teologin\u0117 mokykla baigia renovacij\u0105, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti"},"content":{"rendered":"

Renovacija art\u0117ja prie pabaigos<\/h2>\n

Chalkio teologin\u0117s mokyklos, de\u0161imtme\u010dius neveikian\u010dios netoli Stambulo, renovacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti baigta rugs\u0117j\u012f, prane\u0161\u0117 Graikijos Ekumeninis patriarchatas. Ta\u010diau, nepaisant atnaujinimo darb\u0173, leidimo atnaujinti veikl\u0105 i\u0161 Turkijos institucij\u0173 mokykla iki \u0161iol n\u0117ra gavusi.<\/p>\n

Mokykla \u012fsik\u016brusi Heybeliados saloje, istori\u0161kai vadinamoje Chalkiu, Marmuro j\u016broje prie Stambulo. \u0160i vieta laikoma viena svarbiausi\u0173 graik\u0173 ortodoks\u0173 bendruomen\u0117s \u0161vietimo ir religin\u0117s kult\u016bros erdvi\u0173 regione.<\/p>\n

Kod\u0117l mokykla buvo u\u017edaryta<\/h2>\n

Chalkio teologin\u0117 mokykla veik\u0117 nuo 1844 metais \u012fkurto dvasinink\u0173 rengimo centro laik\u0173 ir ilg\u0105 laik\u0105 buvo pagrindin\u0117 graik\u0173 ortodoks\u0173 dvasininkijos kalv\u0117. Situacija pasikeit\u0117 1971 metais, kai Turkijoje \u012fsigalioj\u0119 teisiniai ribojimai fakti\u0161kai u\u017ekirto keli\u0105 priva\u010di\u0173 auk\u0161t\u0173j\u0173 religini\u0173 mokykl\u0173 veiklai.<\/p>\n

Nuo tada Ekumeninis patriarchatas ne kart\u0105 kreip\u0117si \u012f Ankar\u0105, siekdamas atkurti mokyklos darb\u0105, ta\u010diau klausimas liko politi\u0161kai jautrus ir nei\u0161spr\u0119stas. Dalis diskusij\u0173 vie\u0161ojoje erdv\u0117je siejama su Turkijos po\u017ei\u016briu \u012f religini\u0173 ma\u017eum\u0173 teises ir \u0161vietimo institucij\u0173 status\u0105.<\/p>\n

Tarptautinis spaudimas ir diplomatija<\/h2>\n

\u0160\u012f klausim\u0105 stebi ir tarptautiniai partneriai, \u012fskaitant Jungtines Amerikos Valstijas bei Europos S\u0105jung\u0105, kurios ne kart\u0105 kritikavo Turkij\u0105 d\u0117l religijos laisv\u0117s i\u0161\u0161\u016bki\u0173, su kuriais susiduria nemusulmon\u0173 ma\u017eumos. Mokyklos atidarymo tema periodi\u0161kai i\u0161kyla ir dvi\u0161aliuose politiniuose kontaktuose.<\/p>\n

Pastaraisiais metais ji buvo aptarta ir Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus susitikimuose su JAV politikais, o vie\u0161ojoje erdv\u0117je pasirod\u0119 signalai apie galim\u0105 param\u0105 deryboms trumpam atgaivino viltis. Vis d\u0117lto sprendimas, priklausantis nuo Turkijos vald\u017eios leidimo, kol kas nepriimtas.<\/p>\n

Istorin\u0117 reik\u0161m\u0117 ir ko laukiama toliau<\/h2>\n

Per savo istorij\u0105 Chalkio teologin\u0117 mokykla pareng\u0117 daug \u012ftaking\u0173 graik\u0173 ortodoks\u0173 dvasinink\u0173, tarp j\u0173 ir pat\u012f patriarch\u0105 Baltramiej\u0173. D\u0117l to jos veiklos atnaujinimas vertinamas ne tik kaip praktinis \u0161vietimo klausimas, bet ir kaip simbolinis religijos laisv\u0117s bei ma\u017eum\u0173 teisi\u0173 indikatorius.<\/p>\n

Jei renovacija bus u\u017ebaigta pagal plan\u0105, did\u017eiausias neapibr\u0117\u017etumas liks teisin\u0117 ir politin\u0117 dalis: kada ir kokiomis s\u0105lygomis Turkija leist\u0173 mokyklai v\u0117l priimti studentus. Art\u0117jant numatytai darb\u0173 pabaigai, spaudimas priimti sprendim\u0105, tik\u0117tina, tik did\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Chalkio teologin\u0117 mokykla prie Stambulo renovacij\u0105 planuoja baigti rugs\u0117j\u012f, ta\u010diau Turkija vis dar nesuteik\u0117 leidimo atnaujinti veikl\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":22183,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[14333,14335,14332,14334,8919,853],"miestas":[],"class_list":["post-22182","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-ekumeninis-patriarchatas","tag-graiku-ortodoksai","tag-heybeliada","tag-religijos-laisve","tag-stambulas","tag-turkija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22182","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22182"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22182\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22183"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22182"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22182"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22182"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=22182"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}