{"id":22448,"date":"2026-05-12T21:57:07","date_gmt":"2026-05-12T21:57:07","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/12\/5-000-metu-paslaptis-skotijoje-po-ezeru-aptiko-keistos-dirbtines-salos-pamatus\/"},"modified":"2026-05-12T21:57:07","modified_gmt":"2026-05-12T21:57:07","slug":"5-000-metu-paslaptis-skotijoje-po-ezeru-aptiko-keistos-dirbtines-salos-pamatus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/12\/5-000-metu-paslaptis-skotijoje-po-ezeru-aptiko-keistos-dirbtines-salos-pamatus\/","title":{"rendered":"5 000 met\u0173 paslaptis \u0160kotijoje: po e\u017eeru aptiko keistos dirbtin\u0117s salos pamatus"},"content":{"rendered":"

Dirbtin\u0117s salos da\u017enai siejamos su \u0161iuolaikiniais megaprojektais, ta\u010diau \u0160kotijos e\u017eeruose tokie statiniai atsirado gerokai anks\u010diau. Archeologai Lewiso saloje esan\u010diame Loch Bhorgastail e\u017eere aptiko \u012frodym\u0173, kad viena nedidel\u0117 dirbtin\u0117 sala buvo prad\u0117ta formuoti daugiau kaip prie\u0161 5 000 met\u0173, v\u0117lyvajame neolite.<\/p>\n

Tokio tipo statiniai \u0160kotijoje vadinami kranogais. Ilg\u0105 laik\u0105 manyta, kad dauguma j\u0173 buvo statomi ir perstatomi daugiausia gele\u017eies am\u017eiuje bei v\u0117lesniais laikotarpiais, ta\u010diau nauji duomenys rodo, kad dalis kranog\u0173 i\u0161tak\u0173 siekia daug ankstesn\u012f laikotarp\u012f.<\/p>\n

Kas rasta po akmen\u0173 sluoksniu<\/h2>\n

Tyr\u0117jai po salos akmeniniu vir\u0161utiniu sluoksniu aptiko medines konstrukcijas, kurios sudar\u0117 pirmin\u012f pagrind\u0105. Radiokarboninis datavimas parod\u0117, kad seniausias statyb\u0173 etapas siekia ma\u017edaug prie\u0161 5 000 met\u0173.<\/p>\n

Archeolog\u0173 vertinimu, pirmiausia buvo \u012frengta apvali medin\u0117 platforma, ant kurios sukrauta \u0161ak\u0173 ir \u017eab\u0173 danga. V\u0117liau, ma\u017edaug po 2 000 met\u0173, konstrukcija buvo papildomai stiprinama, o sal\u0105 dar labiau sutvirtino akmenys.<\/p>\n

Nauja technologija atv\u0117r\u0117 dugn\u0105<\/h2>\n

Vienas did\u017eiausi\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 buvo tai, kad svarbi kranogo dalis yra sekliame, drumstame vandenyje, kur fotografuoti ir tiksliai fiksuoti pad\u0117t\u012f gerokai sud\u0117tingiau. Tokiose s\u0105lygose nuken\u010dia vaizdo ry\u0161kumas, o \u012fprasti palydovinio pozicionavimo signalai po vandeniu neveikia.<\/p>\n

Problemai spr\u0119sti pasitelkta stereofotogrametrija: naras plauk\u0117 tiksliai suplanuota trajektorija su dviem pla\u010diakamp\u0117mis, silpnam ap\u0161vietimui pritaikytomis kameromis, pritvirtintomis prie vieno r\u0117mo. Surinkti kadrai leido sudaryti detal\u0173 trimat\u012f model\u012f ir tiksliau suplanuoti kasin\u0117jimus bei m\u0117gini\u0173 \u0117mim\u0105.<\/p>\n

\u201eFotogrametrija yra labai veiksminga giliame vandenyje, bet ma\u017eesniame nei vieno metro gylyje da\u017enai kyla problem\u0173. Tai gerai \u017einoma archeolog\u0173 frustracija\u201c, \u2013 sak\u0117 Sautamptono universiteto j\u016brin\u0117s archeologijos specialistas Fraseris Sturtas.<\/p>\n

K\u0105 tai kei\u010dia archeologijoje<\/h2>\n

\u0160is atvejis svarbus ne tik d\u0117l am\u017eiaus. Jis parodo, kad derinant povandenin\u012f filmavim\u0105, fotogrametrij\u0105 ir klasikinius kasin\u0117jimo metodus galima patikimai tirti objektus, kuri\u0173 dalis slypi po vandeniu, ir vertinti juos kaip vientis\u0105 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n

Tiksli kranogo paskirtis vis dar diskutuojama, ta\u010diau aplinkoje rasti neolitin\u0117s keramikos fragmentai ir kitos \u017emogaus veiklos \u017eym\u0117s leid\u017eia manyti, kad sala buvo naudojama ilg\u0105 laik\u0105. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai dar vienas \u012frodymas, kad \u017emon\u0117s kra\u0161tovaizd\u012f aktyviai formavo jau prie\u0161 t\u016bkstantme\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160kotijos Lewiso saloje archeologai aptiko daugiau kaip 5 000 met\u0173 senumo dirbtin\u0117s salos pamatus ir atskleid\u0117, kaip nauja povandenin\u0117 technologija pakeit\u0117…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":22449,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,14684,11536,14683,6284,882,4509],"miestas":[],"class_list":["post-22448","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-fotogrametrija","tag-kranogai","tag-lewiso-sala","tag-neolitas","tag-radiokarboninis-datavimas","tag-skotija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22448","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22448"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22448\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22449"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22448"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22448"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22448"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=22448"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}