Daugel\u012f met\u0173 technologijos band\u0117 i\u0161 gamtos i\u0161mokti vien\u0105 sud\u0117ting\u0105 \u201etriuk\u0105\u201c: kaip padaryti, kad pavir\u0161ius b\u016bt\u0173 ne pasyvi danga, o gyvas, kintantis ir \u012f aplink\u0105 reaguojantis sluoksnis. A\u0161tuonkojai bei sepijos per kelias akimirkas geba ne tik pakeisti spalv\u0105, bet ir odos tekst\u016br\u0105, tod\u0117l ima atrodyti ne kaip atskiras objektas, o kaip aplinkos dalis.<\/p>\n
Dabar Stanfordo universiteto in\u017einieriai pristat\u0117 med\u017eiag\u0105, judan\u010di\u0105 b\u016btent \u0161ia kryptimi: ji gali keisti ir spalv\u0105, ir pavir\u0161iaus topografij\u0105, o poky\u010diai vyksta ma\u017eesniu masteliu nei \u017emogaus plauko storis.<\/p>\n
Tai dar n\u0117ra \u201enematomumo apsiaustas\u201c ir ne paruo\u0161tas masinei prekybai ateities \u012frenginys. Ta\u010diau \u0161is sprendimas svarbus kaip \u012frodymas, kad galima sujungti mink\u0161t\u0105 polimer\u0105, itin tikslius ra\u0161tus, formuojamus elektron\u0173 pluo\u0161tu, ir kontroliuojam\u0105 med\u017eiagos brinkim\u0105 taip, kad pavir\u0161ius tiesiogine prasme prad\u0117t\u0173 transformuotis. Kai pl\u0117vel\u0117 sausa, ji atrodo \u012fprastai ir i\u0161lieka lygi. Patekus vandeniui, tam tikrose vietose ji i\u0161brinksta, susirauk\u0161l\u0117ja, i\u0161kyla ar \u012fdumba ir ima kitaip atspind\u0117ti \u0161vies\u0105.<\/p>\n
Esmin\u0117 id\u0117ja \u010dia ne vien estetin\u0117 \u2013 ne \u0161iaip \u201egra\u017eiai kei\u010dianti spalv\u0105\u201c pl\u0117vel\u0117. Med\u017eiag\u0105 galima programuoti mikro- ir nanostrukt\u016bros lygmeniu, kad aktyvavus ji atskleist\u0173 ra\u0161tus, blizges\u012f, matin\u012f efekt\u0105, reljef\u0105 ar net labai konkre\u010dius erdvinius vaizdus. Tai ma\u017eiau primena da\u017eus ar ekran\u0105, o labiau \u2013 naujo tipo pavir\u0161i\u0173, kuris pats tampa dinami\u0161ka informacijos forma.<\/p>\n
Med\u017eiagos veikimo principas steb\u0117tinai eleganti\u0161kas. Tyr\u0117jai panaudojo \u012f vanden\u012f reaguojant\u012f polimer\u0105 ir elektron\u0173 pluo\u0161to litografij\u0105 \u2013 metod\u0105, gerai \u017einom\u0105 mikroelektronikos srityje. Elektron\u0173 pluo\u0161tas lokaliai pakei\u010dia pl\u0117vel\u0117s savybes, tod\u0117l vienos zonos vanden\u012f sugeria ir brinksta kitaip nei kitos. Kai brinkimas tampa netolygus, atsiranda reljefas: \u012fdubos, i\u0161kilimai ir bangel\u0117s. Kitaip tariant, pavir\u0161ius tarsi \u201ei\u0161siskaptuoja\u201c pats, bet tiksliai ten, kur jis i\u0161 anksto buvo \u201eu\u017eprogramuotas\u201c.<\/p>\n
Kaip neretai nutinka geruose tyrimuose, svarbiausia u\u017euomina atsirado ne i\u0161 anksto suplanuotame \u201enu\u0161vitimo\u201c momente. Komanda pasteb\u0117jo, kad m\u0117giniai, anks\u010diau steb\u0117ti elektroniniu mikroskopu, v\u0117liau elgiasi kitaip nei likusi med\u017eiagos dalis. \u0160is, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, \u0161alutinis efektas ir atv\u0117r\u0117 keli\u0105 id\u0117jai, kaip labai tiksliai valdyti pavir\u0161iaus topografij\u0105.<\/p>\n
Procesas yra gr\u012f\u017etamas. Panaudojus tinkam\u0105 alkoholio pob\u016bd\u017eio tirpikl\u012f, vanduo pa\u0161alinamas, o pl\u0117vel\u0117 sugr\u012f\u017eta \u012f pradin\u0119 \u2013 lygi\u0105 \u2013 b\u016bsen\u0105. Tai svarbu, nes be gr\u012f\u017etamumo sprendimas b\u016bt\u0173 labiau vienkartinis efektas nei prakti\u0161ka platforma. \u0160iuo atveju kalbama apie pavir\u0161i\u0173, galint\u012f pereiti tarp skirting\u0173 b\u016bsen\u0173, o ne visam laikui \u201e\u012f\u0161alti\u201c viename vaizde.<\/p>\n
\u0160ios med\u017eiagos spalva kyla ne i\u0161 pigment\u0173 tradicine prasme. Tyr\u0117jai polimer\u0105 i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 padeng\u0117 plonais metalo sluoksniais ir taip suformavo Fabry\u2013P\u00e9rot tipo rezonatorius, kurie \u201eatsirenka\u201c tam tikro ilgio \u0161viesos bangas. Pl\u0117velei brinkstant ar traukiantis, kinta jos storis ir \u0161viesos interferencija, tod\u0117l kei\u010diasi ir matoma spalva.<\/p>\n
Toks sprendimas leid\u017eia ne tik keisti atspalv\u012f, bet ir transformuoti pat\u012f pavir\u0161iaus charakter\u012f: vienu metu jis gali b\u016bti blizgesnis, kitu \u2013 matinis; kartais opti\u0161kai lygesnis, kartais ry\u0161kiau fakt\u016bruotas. Tai ypa\u010d \u012fdomu, nes \u0161iuolaikiniai ekranai puikiai atkuria spalvas, ta\u010diau daug pras\u010diau perteikia fizin\u012f pavir\u0161iaus \u201epoj\u016bt\u012f\u201c. \u0160iuo atveju tekst\u016bra ir spalva ima veikti kartu \u2013 pana\u0161iai kaip gamtoje veikia galvakoj\u0173 oda.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda pademonstravo, kad \u0161iuo metodu galima sukurti ne tik abstrak\u010dius ra\u0161tus. Pavyzd\u017eiui, buvo suformuota miniati\u016brin\u0117 reljefo kompozicija, kuri lygiame pavir\u0161iuje i\u0161 prad\u017ei\u0173 nematoma, o i\u0161ry\u0161k\u0117ja tik aktyvavus vandeniu. Tai rodo, kad kalbama ne vien apie spalvin\u012f efekt\u0105, o apie per\u0117jim\u0105 nuo lygios pl\u0117vel\u0117s prie realios mikroreljefo strukt\u016bros.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Daugel\u012f met\u0173 technologijos band\u0117 i\u0161 gamtos i\u0161mokti vien\u0105 sud\u0117ting\u0105 \u201etriuk\u0105\u201c: kaip padaryti, kad pavir\u0161ius b\u016bt\u0173 ne pasyvi danga, o gyvas, kintantis ir \u012f aplink\u0105 reaguojantis sluoksnis. A\u0161tuonkojai bei sepijos per kelias akimirkas geba ne tik pakeisti spalv\u0105, bet ir odos tekst\u016br\u0105, tod\u0117l ima atrodyti ne kaip atskiras objektas, o kaip aplinkos dalis. Dabar Stanfordo universiteto […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":2260,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-2259","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2259","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2259"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2259\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2260"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2259"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2259"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2259"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=2259"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}